Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), skubos tvarka išnagrinėjęs Vilniaus AVPK apeliacinį skundą byloje dėl kompensacijos už kelionės išlaidas mažinimo 35 procentais, kai į tarnybą ir iš jos buvo vykstama dyzeliniais automobiliais, atmetė Vilniaus AVPK apeliacinį skundą ir pareiškėjams priteisė neišmokėtą kompensacijos dalį. Tai galutinė ir neskundžiama teismo nutartis byloje, kurios nagrinėjimo metu LVAT pripažino važiavimo išlaidų mažinamą 35 procentais neteisėtu.

Tačiau LVAT, galimai įvertinęs per pastarąjį pusmetį teismą užplūdusius skundus, kuriuos teikė Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos nariai, minimoje nutartyje suformulavo aiškias taisykles, kaip turi būti sprendžiami paskesni ginčai dėl važiavimo išlaidų kompensavimo.

Dar vasarą LR Vidaus reikalų ministerija centrinėms vidaus reikalų įstaigoms bei profesinėms sąjungoms išplatino raštą Nr. 1D-3751, kuriame pareiškė, kad ministerija imsis veiksmų jog pareigūnų negauta kompensacijų dalis būtų išmokėta valstybės (darbdavių) be teismo, tačiau tuo metu imtis tokių veiksmų ministerijai trukdė teisinis neaiškumas. Teisinis neaiškumas pasireiškė tuo, kad LVAT, pripažindamas kompensacijos mažinimą neteisėtu, savo sprendimu galėjo nustatyti, kad pripažinta neteisėta nuostata negali būti taikoma nuo aprašo priėmimo dienos, bet to nepadarė. Todėl, anot ministerijos, pareigūnų reikalavimo teisė buvo neaiški.

LVAT pasisakydamas dėl teisinių pasekmių, pripažinus norminio administracinio akto norma neteisėta, išaiškino, kad nepaisant to, jog pripažinus teisės normą neteisėta, ji netaikoma nuo pripažinimo neteisėta dienos, tačiau yra išimtys. Teismas pabrėžė, kad pripažinus teisės normą neteisėta vienoje byloje, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir kitoje byloje, kurioje dar nėra galutinio teismo sprendimo. Negana to, LVAT nurodė, kad aptariama išimtis taikoma, pavyzdžiui, ir tiems teisiniams santykiams, kurie nuo neteisėta pripažintos normos paskelbimo dienos nėra išsisprendę galutinai. Tai reiškia, kad teisę reikalauti grąžinti neišmokėtos kompensacijos už važiavimo išlaidas dalį turi ne tik tiek pareigūnai, kurie šiuo metu bylinėjasi, bet ir kiti pareigūnai, kuriems nesuėjo senatis kelti reikalavimą dėl kompensacijos dalies grąžinimo. Teismas paaiškino, kad priešingu atveju, priimdamas sprendimu paskesnėse bylose dėl važiavimo išlaidų kompensacijos priteisimo turėtų vadovautis neteisėta teisės norma.

LVAT taip pat paneigė atsakovų argumentus dėl būtinumo ginčyti individualius sprendimus, kurie buvo priimami kas ketvirtį ir kuriuose buvo numatytos išmokėtinos kompensacijos sumos. Teismas paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš pareiškėjų, jog šie nuginčytų kiekvieną per ilgą laikotarpį priimtą individualų sprendimą, nes kiltų terminų praleidimo klausimas, o kreipiantis dėl kiekvieno sprendimo nuginčijimo atskirai, būtų nepaisoma proceso operatyvumo ir ekonomiškumo reikalavimų.

Taigi LVAT nutartimi pašalino visas teisines abejones ir kliūtis priimti sprendimą visiems pareigūnams išmokėti kompensacijos už važiavimo išlaidas dalį be teisminio bylinėjimosi.

Artimiausiu metu bus inicijuojamos derybos dėl geranoriško ir savalaikio pinigų pareigūnams grąžinimo.

Pareigūnus byloje nemokamai atstovavo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkė Neringa Adomaitienė.

Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos informacija

PRANEŠIMAS

2019 m. Lapkričio 18 d.

Šiauliai

 

 

 

 

Informuojame,  kad  Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo (LUGPSS) ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas kviečiamas  2020 m. sausio 18 dieną, (šeštadienį), Susirinkimo pradžia 10⁰⁰ val.

Kartu vyks ir ŠAUGPS ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.

Susirinkimo vieta: Šiauliai, Aušros alėja 48 (ŠAUGPS būstinė)

 

SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ

 

Atvykimas – registracija 9³⁰ – 10⁰⁰ val.

LUGPSS Pirmininko pranešimas

Svečių pasisakymai

Pertrauka

Finansinė ataskaita

Pirmininko rinkimai

Valdybos narių rinkimai

2020 m. veiklos planai

Diskusijos

 

 

LUGPSS valdyba

Rytoj, 11 val., savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai renkasi į mitingą Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje. Jų pagrindinis reikalavimas – užtikrinti tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo savivaldybės ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins.

Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reikalaujama, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis. Tačiau pagal suteiktą etatų skaičių užprogramuoti viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama.

Pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2020 m. buvo nustatyta 176 eurų bazinė alga. Tai 3 eurais daugiau nei 2019 m. Taip pat Vyriausybė įsipareigojo didinti ugniagesių gelbėtojų pareiginės algos koeficientą. Tai reiškia kur kas didesnes išlaidas nei dabar.

„Ugniagesiams sunku tikėti tokiais pažadais, nes 2019 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis buvo per 27 milijonus eurų, o skirta tik 24,769 milijono eurų. Dėl susidariusio deficito savivaldybių ugniagesiams nebus išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. gruodį. Minimalus 2020 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis yra per 32 milijonus eurų, o planuojama skirti tik kiek daugiau nei 27 milijonus eurų. Akivaizdu – šių metų problemos persikels ir į kitus metus, o augančios skolos tik blogins bendrą situaciją“, – teigia Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.

Todėl rytoj Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę savivaldybių ugniagesiai reikalaus:

1.      Tinkamu finansavimu užtikrinti, kad būtų laiku išmokėtas likęs 2019 metų atlygis.

2.      Skirti finansavimą tam, kad būtų užtikrintas Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas darbo užmokestis savivaldybių ugniagesiams.

3.      Padidinti nustatytą ugniagesių skaičių komandoje, kad nesusidarytų viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų nepakanka nė vienais metais.

2019 metų lapkričio 19 dieną, 11 valandą, Vilniuje,

Vinco Kudirkos aikštėje rengiamas mitingas

 

 

UGNIAGESIUS  ATSIMINKITE
NE TIK NELAIMĖJE

 

Mitingo tikslas: priminti Lietuvos Vyriausybei, kad laikas tinkamai finansuoti savivaldybių Priešgaisrines tarnybas,

tesėti duotus politikų pažadus statutiniams ugniagesiams.

 

Kviečiame prisijungti kolegas ir nepriklausančius profesinėms sąjungoms. Laikas patiems pasirūpinti rytdiena.

 

              Lietuvos Ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas

Straipsnis www.delfi.lt

Šeštokų komandos ugniagesys Rolandas Čėpla kraunasi lagaminą ir išvyksta į Švediją dirbti statybose. Vyras neslepia, kad apsispręsti jam teko, kai prireikė nedidelės paskolos namo stogui suremontuoti, o banko darbuotojos, sužinojusios, kiek uždirba pavojingą ir svarbų darbą dirbantis ugniagesys, pradėjo juoktis.

„Kaip tik sukanka metai, kai pradėjau dirbti Lazdijų rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiu. Važiavau į Telšius, baigiau ugniagesių kursus, o, pagal fizinio pasirengimo normatyvus, atitikau aštuoniolikmečių kategoriją. Šnekėjo, kad atlyginimai kils, o nuo liepos jie kaip tik sumažėjo. Už viršvalandžius niekas nemoka“, – pasakojo R. Čėpla.

Didžiausias gaisras, kurį jam teko gesinti, – prie Simno miestelio, Alytaus rajone, liepsnoję ežero meldai. Tuomet 4 ugniagesių mašinos dirbo 4 valandas.

Ugniagesys sakė, kad paskutinė jo alga, atskaičius mokesčius, buvo 395 eurai. Šeštokuose iš viso dirba 9 ugniagesiai – 4 pamainos po 2 ir skyrininkas. Jei kas išeina atostogų arba suserga, pasak R. Čėplos, tenka budėti po vieną, o, norint įsivaizduoti, kaip galėtų gesinti gaisrą vienui vienas ugniagesys, atvykęs tarnybiniu KAMAZ‘u į gaisrą, reikia ypatingos fantazijos. Juk miestelių ugniagesiai, būdami arčiausiai, į gaisrus atvyksta pirmieji ir tik vėliau, jei situacija rimta, siunčiama pagalba iš rajono centro.

„Vienas Šeštokų komandos narys išeina į pensiją, aš palieku darbą, tai vietoje mūsų dviejų priims į darbą tik vieną žmogų. O jau gaisrinės pastatas... Kito ūkininko tvartas geresnis“, – kalbėjo ugniagesys.

Ugniagesiai patys priskaldo malkų ir kūrena krosnį. Pasak R. Čėplos, kol ji dega, bent būna šilta. Šeštokų gaisrinės pastate nėra nei tualeto, nei dušo, o vienintelis civilizacijos požymis – šaltas vanduo, kuriuo vyrai, grįžę iš gaisro, gali virš dubens veidą nusiplauti, kad bent akys matytųsi. Bet dažniausiai tiesiog nusivalo drėgnomis servetėlėmis.

„Drabužiai seni, avalynė sena. Koviniai batai buvo kiauri, tai trejus metus pirko. Šalmą baisu užsidėti, gal kokių 50 metų senumo, specialių pirštinių nėra, kokias nusipirkom, tokias ir naudojam. Apranga tiek dešimtmečių skalbta, kad jos visos savybės pasibaigusios. Jos komplektas tik vienas, jei išskalbsi, džius 3 paras. Kai rodo reportažą iš Alytaus padangų gaisro ir matau atvažiavusius vilniečius su naujomis uniformomis, net gražu žiūrėt. O parodė lazdijokus – apdriskę, apiplyšę, šalmai kelių dešimtmečių senumo“, – neslėpė apmaudo vyras.

Tačiau ugniagesio darbą R. Čėpla palieka ne dėl darbo sąlygų, kurias, jo teigimu, budint kas trečią parą, dar įmanoma iškęsti. Už 400 eurų nesiekiančią algą net ir provincijoje pragyventi neįmanoma, o Švedijoje per valandą jis uždirbs 11 eurų. Darbas legalus, darbdavys – Marijampolės įmonė. Grįš namo tik savo ūkio laukus apsėti, nes atsisakyti ūkininkavimo neketina.

„Nuėjau į banką, nes prireikė namo stogą remontuoti. Pažiūrėjo į mano pajamas ir pradėjo juoktis. Sako, tu nepyk, kad mes iš tavęs juokiamės, tokios pajamos ir dar padidintos rizikos ugniagesio darbas. Net papildomo sveikatos draudimo nėra, dantis išsibelsi – pats kaltas“, – pasakojo ugniagesys.

Pasak R. Čėplos, dauguma miestelių ugniagesių yra priešpensinio amžiaus, nes jaunesni už tokias algas dirbti nenori.

Vieną iš paskutinių savo darbo dienų Šeštokų gaisrinėje parodęs, kokiomis sąlygomis budi miestelio ugniagesiai, vyras neslepia, kad net ir labai taupydamas, maistą, kaip ir daugelis lazdijiečių, pirkdamas Lenkijoje, pragyventi už algą per metus taip ir neišmoko, o rekordinis visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais šildo tik morališkai, bet stogo užlopyti nepadės.

Straipsnis www.valstietis.lt

Apmaudu, kad ugniagesiai rizikuoja savo gyvybėmis, jų darbo sąlygos prastos, o valstybė net neskiria pakankamai lėšų atlyginimams.

Alytuje plušantiems ugniagesiams gyventojai ir įmonės jau aukoja lėšų, gal į visuomenę reikėtų kreiptis ir savivaldybių gaisrininkams, besiruošiantiems protesto akcijoms? Pasak ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovų, jiems stinga pinigų atlyginimams. Gerovę kuriančioje valstybėje gerovė – tik išrinktiesiems, ironizuoja ugniagesiai, valdžios kabinetuose lyg išmaldos prašantys pradingusių lėšų savo varganoms algoms.

Stinga 1,5 mln. eurų

Savivaldybių ugniagesiams visai striuka. Panašu, kad valstybė juos pamiršo – jie dirba kaimiškose vietovėse, kurios, matyt, nelabai rūpi gerovės valstybę kuriančiam valdžios elitui.

Pasak ugniagesių profesinių organizacijų atstovų, dabar jiems tenka kautis dėl atlyginimų ir esą kažkur pradingusių tam skirtų lėšų. Į savivaldybių ugniagesių poreikius ir anksčiau niekas per daug nekreipė dėmesio, bet šiemet trūko jų kantrybė – gaisrininkai prakalbo apie protesto akcijas.

„Kuo toliau, tuo prasčiau. Kasmet mums neskirdavo pakankamai lėšų pagal mūsų poreikius, o šiemet situacija dar prastesnė – darbo užmokesčio lėšų deficitas buvo apie 2,3 mln. eurų. Kadangi rajonų priešgaisrinės tarnybos vertėsi, kaip išmanė, komandose budėdavo po vieną ugniagesį, lėšų trūkumas dabar mažesnis – 1,5 mln. eurų“, – aiškino Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Algis Lisauskas.

Pasak jo, savivaldybių ugniagesiai „į rankas“ gauna vidutiniškai 430–480 eurų.

Įsiskolinimai auga

Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas patvirtino, kad ugniagesių atlyginimams gruodį pritrūks lėšų. Jis pridūrė, kad skolon gyventa jau ir pernai.

„Praėjusiais metais pristigome 7 tūkst. eurų, šiemet įsiskolinimai padidėjo iki 30 tūkst. eurų. Jeigu mums neskirs reikiamo finansavimo, įsiskolinimai dar didės, ir kitais metais gali būti, kad ir lapkričio atlyginimams neturėsime lėšų“, – skaičiavo jis.

S.Virbauskas aiškino, kad kasmet drastiškai sumažinama savivaldybių gaisrininkams reikiamų lėšų suma, apskaičiuojama pagal patvirtintas metodikas. Taip pat, pasak jo, neatsižvelgiama į tai, kad didinama minimali mėnesio alga. „Tam reikalingų lėšų neprideda. Kitais metais gali būti dar blogiau, kils minimalus atlyginimas ir pareiginės algos koeficientas, o pagal skirtas dotacijas matome, kad didesnio finansavimo nėra“, – apie ignoruojamus savivaldybių ugniagesius kalbėjo pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė labai remia ugniagesius. „Per 4 metus pakeitėme visas gaisrines mašinas, suremontavome komandų patalpas, ugniagesiai gerai aprengti, apauti, ir tai padaryta savivaldybės lėšomis. O mums, kaip valstybinės funkcijos vykdytojams, valstybė neužtikrina reikiamo finansavimo“, – prastą padėtį konstatavo S.Virbauskas.

Taupydami pažeidinėja saugą

Klaipėdos rajono savivaldybės gaisrininkams pavydi kolegos, kurių darbo sąlygos primena viduramžius. Dar daug kur savivaldybėse gaisrų gesinti važiuojama trisdešimties metų ir dar senesnėmis mašinomis, pastatai seniai nematė remonto.

„Gyvename Europoje, XXI amžiuje, o kai kurie pastatai, kur budi ugniagesiai, atrodo daug prasčiau už kaimuose esančius ūkinius pastatus. Dabar net minimaliems atlyginimams stinga lėšų, jau nekalbant apie materialinės bazės gerinimą. Kadangi trūksta pinigų, daug kur savivaldybėse vietoj 2 ugniagesių budima po vieną. Taip bandoma išsiversti ir sutaupyti lėšų“, – teigė Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius.

Kuriozai prasidėjo, kai ugniagesių profesinė sąjunga pabandė išsiaiškinti, kur dingo atlyginimams skirtos trūkstamos lėšos. „Kasmet savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis pateikiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, šis ginasi visa tai perdavęs Vidaus reikalų ministerijai. Susitikus su vidaus reikalų viceministru Česlovu Mulma šis dievagojosi, kad gautą lėšų poreikį perdavė Finansų ministerijai. Jos atstovas, su kuriuo kalbėjomės, tikino, kad lėšos buvo skirtos pagal poreikį. Deja, jos mūsų nepasiekė. Bandėme suvesti šių trijų institucijų atstovus, kad jie kartu paaiškintų, kur yra tie pinigai, bet nepavyko“, – apgailestavo J.Pocius.

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas tvirtino, kad ugniagesiai nenori streikuoti, nes supranta, jog gali nukentėti gyventojai. Iš pradžių atkreipti valdžios dėmesį jie bandys piketais. Jeigu nepavyks, tada galbūt ir pastreikuos.

Pirmiausia piketuos

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas A.Lisauskas susirūpinęs, kad kitais metais lėšų gali stigti dar labiau, jeigu savivaldybių ugniagesiai nebus išgirsti. Pasak jo, 2019 metams savivaldybių ugniagesiams buvo skirta beveik 24,8 mln. eurų, kitiems metams numatyta vos puse milijono eurų didesnė suma.

„Tačiau neįvertinta tai, kad pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutarta didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, ugniagesiams pareiginės algos koeficientas kyla nuo 3,38 iki 4, be to, pareiginės algos bazinis dydis kitais metais bus padidintas nuo 173 iki 176 eurų. Tam reikalingi papildomi asignavimai, bet jie nenumatyti. Pagal mūsų paskaičiavimus kitais metais trūks 8,2 mln. eurų“, – konstatavo A.Lisauskas.

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovui į anekdotą panašu tai, kad valstybė nesuskaičiuoja, kiek lėšų reikia gaisrų gesinimo ir pirminių gelbėjimo darbų prieinamumui kaimiškose vietovėse užtikrinti.

„Nieko ypatingo nenorime, neprašome didinti atlyginimų, tik už darbą norime gauti ir normalių sąlygų, kad nereikėtų budėti po vieną. Taip pažeidžiama darbo sauga ir kokybė. Parašėme raštą Vyriausybei, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai. Kol kas atsakymą gavome tik iš Vyriausybės, kuri atsakė, kad išsiaiškinti dėl kitų metų finansavimo pavesta ministerijoms. O šiemet gruodį gyvensime skolon“, – šiais metais gauti trūkstamų lėšų nesitiki A.Lisauskas.

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovui apmaudu, kad ugniagesiai rizikuoja savo gyvybėmis, jų darbo sąlygos prastos, o valstybė net neskiria pakankamai lėšų atlyginimams.

„Žada gerovę, bet mes jos toli gražu nejaučiame. Galime streikuoti, bet nenorime, kad nukentėtų paprasti žmonės. Piketuosime, jeigu tai nepadės, tada būsime priversti imtis teisėtų protesto priemonių“, – perspėjo A.Lisauskas.

Skirta mažiau

Česlovas Mulma, Vidaus reikalų viceministras

Lėšų poreikis priešgaisrinės apsaugos funkcijai vykdyti buvo surinktas iš savivaldybių ir 2019 metams sudarė 27,4 mln. eurų, tai buvo pateikta Finansų ministerijai. Seimui patvirtinus 2019 m. biudžetą, dotacijoms priešgaisrinei funkcijai buvo skirta 24,8 mln. eurų, t. y. 2,6 mln. eurų mažiau. Ši suma (neišskiriant darbo užmokesčio) buvo paskirstyta visoms savivaldybėms proporcingai turimų priešgaisrinių komandų skaičiui. Kiekviena savivaldybė šią sumą išskirstė savarankiškai.

Savivaldybės pačios nustato darbuotojų pareiginės algos koeficientus, jie gali skirtis kiekvienoje savivaldybėje. Nereta situacija, kai savivaldybių, turinčių vienodą priešgaisrinių komandų skaičių, darbo užmokesčio fondo dydis skirtingas, todėl atitinkamai skiriasi ir trūkstamų lėšų darbo užmokesčiui dydis.

Gana šitaip dirbti

Artūras Černiauskas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininko patarėjas

Savivaldybių ugniagesiams finansavimas nepakankamas. Iki šių metų pabaigos dar du mėnesiai, o pinigų darbo užmokesčiui trūksta. Taigi ugniagesių komandoms susitvarkyti taip, kaip reikalaujama – kad budėtų ne mažiau kaip po du žmones, vienas skyrininkas arba viršininkas būtų pakaitinis, dirbsiantis tada, kai kiti atostogauja, sudėtinga, arba tiesiai pasakius – neįmanoma.

Tai valstybės deleguotos funkcijos savivaldai, jas turi lydėti ir atitinkamas finansavimas, bet lėšų stinga. Šiemet pristigs apie 1,5 mln. eurų, kad būtų galima išmokėti darbo užmokestį. Jis nėra didelis – kiek didesnis nei minimali alga. Kai pradedi domėtis, kodėl stinga lėšų, vieni sako, kad visus pinigus davė, kiti – kad esą visus atidavė. Situacija dviprasmiška, bet faktas, kad lėšų trūksta.

Ugniagesiai, regis, nusiteikę gana ryžtingai. Niekam ne paslaptis, kad savivaldybių priešgaisrinėms komandoms finansavimo stigo ir anksčiau. Savivaldybės pačios prisidėdavo prie ugniagesių išlaikymo, kad užtikrintų komandų funkcionavimą. Buvo pažeidinėjami teisės aktai, kai ugniagesiai į gaisrus važiuodavo po vieną, jie sulaukdavo nepasitenkinimo. Visokių atvejų girdėjome, kad sudegdavo turtas, kol sureaguodavo didesnės pajėgos.

Šiemet ugniagesiai sako, kad šitaip dirbti gana. Kai kurios komandos aiškiai pasakė, kad jeigu nebus padidintas finansavimas, jie imsis teisėtų protestų.

Kitais metais situacija dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimo gali būti dar sudėtingesnė. Pagal Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasirašytą Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kur numatyta padidinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, bus didinamas pareiginės algos bazinis dydis, koeficientai. Norint užtikrinti šios sutarties įgyvendinimą, papildomai reikia mažiausiai 6 mln. eurų. Finansų ministerija jų skyrė, bet nepakankamai. Taigi pagerėjimo kitais metais kol kas nesimato, situacija gali tik pablogėti.