Straipsnis www.valstietis.lt
Apmaudu, kad ugniagesiai rizikuoja savo gyvybėmis, jų darbo sąlygos prastos, o valstybė net neskiria pakankamai lėšų atlyginimams.
Alytuje plušantiems ugniagesiams gyventojai ir įmonės jau aukoja lėšų, gal į visuomenę reikėtų kreiptis ir savivaldybių gaisrininkams, besiruošiantiems protesto akcijoms? Pasak ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovų, jiems stinga pinigų atlyginimams. Gerovę kuriančioje valstybėje gerovė – tik išrinktiesiems, ironizuoja ugniagesiai, valdžios kabinetuose lyg išmaldos prašantys pradingusių lėšų savo varganoms algoms.
Stinga 1,5 mln. eurų
Savivaldybių ugniagesiams visai striuka. Panašu, kad valstybė juos pamiršo – jie dirba kaimiškose vietovėse, kurios, matyt, nelabai rūpi gerovės valstybę kuriančiam valdžios elitui.
Pasak ugniagesių profesinių organizacijų atstovų, dabar jiems tenka kautis dėl atlyginimų ir esą kažkur pradingusių tam skirtų lėšų. Į savivaldybių ugniagesių poreikius ir anksčiau niekas per daug nekreipė dėmesio, bet šiemet trūko jų kantrybė – gaisrininkai prakalbo apie protesto akcijas.
„Kuo toliau, tuo prasčiau. Kasmet mums neskirdavo pakankamai lėšų pagal mūsų poreikius, o šiemet situacija dar prastesnė – darbo užmokesčio lėšų deficitas buvo apie 2,3 mln. eurų. Kadangi rajonų priešgaisrinės tarnybos vertėsi, kaip išmanė, komandose budėdavo po vieną ugniagesį, lėšų trūkumas dabar mažesnis – 1,5 mln. eurų“, – aiškino Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Algis Lisauskas.
Pasak jo, savivaldybių ugniagesiai „į rankas“ gauna vidutiniškai 430–480 eurų.
Įsiskolinimai auga
Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas patvirtino, kad ugniagesių atlyginimams gruodį pritrūks lėšų. Jis pridūrė, kad skolon gyventa jau ir pernai.
„Praėjusiais metais pristigome 7 tūkst. eurų, šiemet įsiskolinimai padidėjo iki 30 tūkst. eurų. Jeigu mums neskirs reikiamo finansavimo, įsiskolinimai dar didės, ir kitais metais gali būti, kad ir lapkričio atlyginimams neturėsime lėšų“, – skaičiavo jis.
S.Virbauskas aiškino, kad kasmet drastiškai sumažinama savivaldybių gaisrininkams reikiamų lėšų suma, apskaičiuojama pagal patvirtintas metodikas. Taip pat, pasak jo, neatsižvelgiama į tai, kad didinama minimali mėnesio alga. „Tam reikalingų lėšų neprideda. Kitais metais gali būti dar blogiau, kils minimalus atlyginimas ir pareiginės algos koeficientas, o pagal skirtas dotacijas matome, kad didesnio finansavimo nėra“, – apie ignoruojamus savivaldybių ugniagesius kalbėjo pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė labai remia ugniagesius. „Per 4 metus pakeitėme visas gaisrines mašinas, suremontavome komandų patalpas, ugniagesiai gerai aprengti, apauti, ir tai padaryta savivaldybės lėšomis. O mums, kaip valstybinės funkcijos vykdytojams, valstybė neužtikrina reikiamo finansavimo“, – prastą padėtį konstatavo S.Virbauskas.
Taupydami pažeidinėja saugą
Klaipėdos rajono savivaldybės gaisrininkams pavydi kolegos, kurių darbo sąlygos primena viduramžius. Dar daug kur savivaldybėse gaisrų gesinti važiuojama trisdešimties metų ir dar senesnėmis mašinomis, pastatai seniai nematė remonto.
„Gyvename Europoje, XXI amžiuje, o kai kurie pastatai, kur budi ugniagesiai, atrodo daug prasčiau už kaimuose esančius ūkinius pastatus. Dabar net minimaliems atlyginimams stinga lėšų, jau nekalbant apie materialinės bazės gerinimą. Kadangi trūksta pinigų, daug kur savivaldybėse vietoj 2 ugniagesių budima po vieną. Taip bandoma išsiversti ir sutaupyti lėšų“, – teigė Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius.
Kuriozai prasidėjo, kai ugniagesių profesinė sąjunga pabandė išsiaiškinti, kur dingo atlyginimams skirtos trūkstamos lėšos. „Kasmet savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis pateikiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, šis ginasi visa tai perdavęs Vidaus reikalų ministerijai. Susitikus su vidaus reikalų viceministru Česlovu Mulma šis dievagojosi, kad gautą lėšų poreikį perdavė Finansų ministerijai. Jos atstovas, su kuriuo kalbėjomės, tikino, kad lėšos buvo skirtos pagal poreikį. Deja, jos mūsų nepasiekė. Bandėme suvesti šių trijų institucijų atstovus, kad jie kartu paaiškintų, kur yra tie pinigai, bet nepavyko“, – apgailestavo J.Pocius.
Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas tvirtino, kad ugniagesiai nenori streikuoti, nes supranta, jog gali nukentėti gyventojai. Iš pradžių atkreipti valdžios dėmesį jie bandys piketais. Jeigu nepavyks, tada galbūt ir pastreikuos.
Pirmiausia piketuos
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas A.Lisauskas susirūpinęs, kad kitais metais lėšų gali stigti dar labiau, jeigu savivaldybių ugniagesiai nebus išgirsti. Pasak jo, 2019 metams savivaldybių ugniagesiams buvo skirta beveik 24,8 mln. eurų, kitiems metams numatyta vos puse milijono eurų didesnė suma.
„Tačiau neįvertinta tai, kad pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutarta didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, ugniagesiams pareiginės algos koeficientas kyla nuo 3,38 iki 4, be to, pareiginės algos bazinis dydis kitais metais bus padidintas nuo 173 iki 176 eurų. Tam reikalingi papildomi asignavimai, bet jie nenumatyti. Pagal mūsų paskaičiavimus kitais metais trūks 8,2 mln. eurų“, – konstatavo A.Lisauskas.
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovui į anekdotą panašu tai, kad valstybė nesuskaičiuoja, kiek lėšų reikia gaisrų gesinimo ir pirminių gelbėjimo darbų prieinamumui kaimiškose vietovėse užtikrinti.
„Nieko ypatingo nenorime, neprašome didinti atlyginimų, tik už darbą norime gauti ir normalių sąlygų, kad nereikėtų budėti po vieną. Taip pažeidžiama darbo sauga ir kokybė. Parašėme raštą Vyriausybei, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai. Kol kas atsakymą gavome tik iš Vyriausybės, kuri atsakė, kad išsiaiškinti dėl kitų metų finansavimo pavesta ministerijoms. O šiemet gruodį gyvensime skolon“, – šiais metais gauti trūkstamų lėšų nesitiki A.Lisauskas.
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovui apmaudu, kad ugniagesiai rizikuoja savo gyvybėmis, jų darbo sąlygos prastos, o valstybė net neskiria pakankamai lėšų atlyginimams.
„Žada gerovę, bet mes jos toli gražu nejaučiame. Galime streikuoti, bet nenorime, kad nukentėtų paprasti žmonės. Piketuosime, jeigu tai nepadės, tada būsime priversti imtis teisėtų protesto priemonių“, – perspėjo A.Lisauskas.
Skirta mažiau
Česlovas Mulma, Vidaus reikalų viceministras
Lėšų poreikis priešgaisrinės apsaugos funkcijai vykdyti buvo surinktas iš savivaldybių ir 2019 metams sudarė 27,4 mln. eurų, tai buvo pateikta Finansų ministerijai. Seimui patvirtinus 2019 m. biudžetą, dotacijoms priešgaisrinei funkcijai buvo skirta 24,8 mln. eurų, t. y. 2,6 mln. eurų mažiau. Ši suma (neišskiriant darbo užmokesčio) buvo paskirstyta visoms savivaldybėms proporcingai turimų priešgaisrinių komandų skaičiui. Kiekviena savivaldybė šią sumą išskirstė savarankiškai.
Savivaldybės pačios nustato darbuotojų pareiginės algos koeficientus, jie gali skirtis kiekvienoje savivaldybėje. Nereta situacija, kai savivaldybių, turinčių vienodą priešgaisrinių komandų skaičių, darbo užmokesčio fondo dydis skirtingas, todėl atitinkamai skiriasi ir trūkstamų lėšų darbo užmokesčiui dydis.
Gana šitaip dirbti
Artūras Černiauskas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininko patarėjas
Savivaldybių ugniagesiams finansavimas nepakankamas. Iki šių metų pabaigos dar du mėnesiai, o pinigų darbo užmokesčiui trūksta. Taigi ugniagesių komandoms susitvarkyti taip, kaip reikalaujama – kad budėtų ne mažiau kaip po du žmones, vienas skyrininkas arba viršininkas būtų pakaitinis, dirbsiantis tada, kai kiti atostogauja, sudėtinga, arba tiesiai pasakius – neįmanoma.
Tai valstybės deleguotos funkcijos savivaldai, jas turi lydėti ir atitinkamas finansavimas, bet lėšų stinga. Šiemet pristigs apie 1,5 mln. eurų, kad būtų galima išmokėti darbo užmokestį. Jis nėra didelis – kiek didesnis nei minimali alga. Kai pradedi domėtis, kodėl stinga lėšų, vieni sako, kad visus pinigus davė, kiti – kad esą visus atidavė. Situacija dviprasmiška, bet faktas, kad lėšų trūksta.
Ugniagesiai, regis, nusiteikę gana ryžtingai. Niekam ne paslaptis, kad savivaldybių priešgaisrinėms komandoms finansavimo stigo ir anksčiau. Savivaldybės pačios prisidėdavo prie ugniagesių išlaikymo, kad užtikrintų komandų funkcionavimą. Buvo pažeidinėjami teisės aktai, kai ugniagesiai į gaisrus važiuodavo po vieną, jie sulaukdavo nepasitenkinimo. Visokių atvejų girdėjome, kad sudegdavo turtas, kol sureaguodavo didesnės pajėgos.
Šiemet ugniagesiai sako, kad šitaip dirbti gana. Kai kurios komandos aiškiai pasakė, kad jeigu nebus padidintas finansavimas, jie imsis teisėtų protestų.
Kitais metais situacija dėl savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimo gali būti dar sudėtingesnė. Pagal Vyriausybės ir profesinių sąjungų pasirašytą Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kur numatyta padidinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, bus didinamas pareiginės algos bazinis dydis, koeficientai. Norint užtikrinti šios sutarties įgyvendinimą, papildomai reikia mažiausiai 6 mln. eurų. Finansų ministerija jų skyrė, bet nepakankamai. Taigi pagerėjimo kitais metais kol kas nesimato, situacija gali tik pablogėti.