Gaisras Alytuje atvėrė ugniagesių skaudulius

Straipsnis www.skrastas.lt

Aly­taus pa­dan­gų per­dir­bi­mo ga­myk­lo­je ki­lęs gais­ras ap­nuo­gi­no ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų opas. Pas­te­bė­ta, kad pir­mo­sio­mis šio gais­ro ge­si­ni­mo die­no­mis da­lis ug­nia­ge­sių dir­bo be kvė­pa­vi­mo apa­ra­tų. Kai ku­riems pri­rei­kė me­di­kų. Ne­su­sip­ra­ti­mų bū­ta ir dėl de­ga­lų, dėl gel­bė­to­jų mai­ti­ni­mo.
"Pa­dė­tis kur kas rim­tes­nė nei ke­lios de­ta­lės", – įsi­ti­ki­nęs Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kas šiau­lie­tis Al­gis Li­saus­kas. Jis ir Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Juo­zas Po­cius už­si­mi­nė apie ug­nia­ge­sių trū­ku­mą, sun­kią tar­ny­bų fi­nan­si­nę pa­dė­tį ir kai­mo gy­ven­to­jų sau­gu­mą.

Ekst­re­ma­lio­je si­tua­ci­jo­je – klaus­tu­kai

Abu pro­fe­si­nių są­jun­gų va­do­vai aky­lai se­kė įvy­kius Aly­taus pa­dan­gų per­dir­bi­mo įmo­nė­je UAB "Eko­lo­gis­ti­ka". Pas­te­bė­ji­mų at­si­ra­do įvai­rių. Ir be­ne pa­grin­di­nis – or­ga­ni­za­ci­niai trū­ku­mai. Vy­rai svars­to, ar­gi rei­kė­jo lauk­ti pen­kias gais­ro ge­si­ni­mo pa­ras, kad su­vok­tum, jog gais­ra­vie­tė­je bus rei­ka­lin­gas be­to­no blo­kų kar­py­tu­vas, at­ve­rian­tis priė­ji­mą prie smilks­tan­čių pa­dan­gų. Ko­dėl jo ne­bū­ta pir­mo­sio­mis pa­ro­mis, kai oro už­terš­tu­mas dar ne­bu­vo toks di­de­lis. Ko­dėl įren­gi­nys ga­ben­tas ne iš kai­my­ni­nio Vil­niaus, kur dir­bo prie griau­na­mų Prof­są­jun­gų rū­mų, o net iš už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų esan­čios Ak­me­nės?

Per­dir­bi­mo įmo­nės prii­mi­nė­ti pa­dan­gų kie­kiai. Ko­dėl ne­kont­ro­liuo­ta, re­gu­lia­riai ne­tik­rin­ta, jei pa­žei­di­mų (ir gais­rų) "Eko­lo­gis­ti­ko­je" bu­vo ir anks­čiau?

Ma­ža to, gais­ro pra­džio­je kvė­pa­vi­mo apa­ra­tus tu­rė­jo ir su­spaus­to oro ba­lio­nais nau­do­jo­si tik ar­čiau­siai gais­ro ži­di­nio dir­bę ug­nia­ge­siai. Dir­bę to­liau nuo ži­di­nio bu­vo be res­pi­ra­to­rių. Prie­žas­tis: jų nė­ra au­to­mo­bi­lių komp­lek­ta­ci­jo­je.

"Res­pi­ra­to­rių gal kur nors san­dė­liuo­se ir gu­li, bet au­to­mo­bi­liuo­se jų nė­ra – or­ga­ni­za­ci­nė pro­ble­ma vals­ty­bi­niu ly­giu", – ak­cen­ta­vo J. Po­cius.

Negana to. Gais­re tal­ki­nu­siems Va­rė­nos ug­nia­ge­siams de­ga­lų au­to­mo­bi­liui te­ko grįž­ti, nes Aly­tu­je de­ga­li­nės, su ku­ria su­da­ry­ta va­rė­niš­kių su­tar­tis, nė­ra, o įsi­pil­ti de­ga­lų ki­to­je de­ga­li­nė­je, net ir esant ekst­re­ma­liai si­tua­ci­jai, drau­džia įsta­ty­mas.

J. Po­cius įsi­ti­ki­nęs, kad Aly­tu­je gais­ras už­si­tę­sė bū­tent dėl ad­mi­nist­ra­vi­mo spra­gų, val­dy­mo apa­ra­to ne­su­ge­bė­ji­mo, ne­pa­si­ren­gi­mo tin­ka­mai ir ope­ra­ty­viai rea­guo­ti ekst­re­ma­lio­se si­tua­ci­jo­se.

"Kol vi­sa biu­rok­ra­ti­nių pro­ce­dū­rų ei­lė praei­na – vie­nas ne­tu­ri įga­lio­ji­mų, ant­ras bi­jo, tre­čiam vėl kaž­kas – pra­ran­da­ma daug lai­ko. O di­de­lės ne­lai­mės at­ve­ria opas", – pik­ti­na­si Šiau­lių ap­skri­ties ug­nia­ge­sių pro­fsą­jun­gos va­do­vas.

Kad ir dėl gais­ra­vie­tė­je dir­bu­sių ug­nia­ge­sių mai­ti­ni­mo. Aly­taus val­džiai, pa­sak Lie­tu­vos ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vo A. Li­saus­ko, te­ko pa­suk­ti gal­vas, kaip apei­ti įsta­ty­mą ir pa­mai­tin­ti gais­ra­vie­tė­je plu­šan­čius gel­bė­to­jus. Kaip pa­mai­tin­ti per­var­gu­sius žmo­nes ne ryt, po­ryt, o tuo­jau pat, jei rei­kia skelb­ti kon­kur­są, at­lik­ti ki­tus for­ma­lu­mus, su­dė­ti pa­ra­šus ir t.t.?

" Rei­kia nu­lenk­ti gal­vas prieš ug­nia­ge­sius, ku­rie šia­me gais­re dar­bą at­li­ko mak­si­ma­liai ge­rai", – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Lais­vi – 500 eta­tų

Po gais­ro ke­tu­ri ug­nia­ge­siai at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je dėl per­var­gi­mo. Pir­mą rei­tin­gų len­te­lės po­zi­ci­ją uži­man­tys gel­bė­to­jai, anot A. Li­saus­ko, grei­čiau­siai užim­tų pa­sku­ti­nę vie­tą len­te­lė­je, ku­rio­je bū­tų rei­tin­guo­ja­mas vals­ty­bės po­žiū­ris į juos.

"Vy­rai dir­ba ty­liai. Ty­liai dir­ba po vie­ną vie­to­je dvie­jų. Ty­liai at­lie­ka už­duo­tis, ku­rias ne­re­tai po­pie­ri­nis įsta­ty­mas drau­džia, o žmo­giš­ka­sis ne­lei­džia ne­bėg­ti į pa­gal­bą žmo­gui ri­zi­kuo­jant sa­vi­mi", – sa­ko A. Li­saus­kas.

Lie­tu­vo­je ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta ug­nia­ge­sių – šian­dien lais­vi apie 500 eta­tų. Ir trūks­ta ne to­dėl, kad ne­bū­tų no­rin­čių­jų, o to­dėl, kad vals­ty­bė tie­siog neiš­ga­lė­tų vi­sų iš­lai­ky­ti. Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to va­do­vas Sau­lius Grei­čius lyg ir pa­ren­gė pla­ną ruoš­ti nau­jus ug­nia­ge­sius, bet tam, paaiš­kė­jo, ne­pa­si­ren­gu­sios mo­kyk­los.

Ug­nia­ge­siai su­ma­žin­to­mis pa­jė­go­mis – pa­mai­no­je vie­to­je de­vy­nių – tik pen­ki ar­ba še­ši. Į gais­rų ge­si­ni­mo ope­ra­ci­jas daž­niau­siai iš­va­žiuo­ja ne pil­nu eki­pa­žu.

Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nė­je gel­bė­ji­mo val­dy­bo­je si­tua­ci­ja pa­na­ši – lais­vos per 30 dar­bo vie­tų. Dau­giau­sia Jo­niš­kio ra­jo­ne – trūks­ta aš­tuo­nių ug­nia­ge­sių, Rad­vi­liš­ky­je – pen­kių.

Prob­le­ma ir dar­buo­to­jų am­žius. Šie­met Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nę pri­va­lo­mą­ja tvar­ka te­ko pa­lik­ti pen­kiems 55 me­tų su­lau­ku­siems ug­nia­ge­siams: su­ka­ko, ir vi­so ge­ro. Iš­ly­gų lik­ti tar­ny­bo­je pa­ty­ru­siems spe­cia­lis­tams įsta­ty­me ne­nu­ma­ty­ta. Ir be išei­ti­nių iš­mo­kų.

"Apie ko­kį vals­ty­bės po­žiū­rį kal­bė­ti, jei ug­nia­ge­sys iš­dir­bęs ne vie­ną de­šim­tį me­tų ir čia ga­di­nęs svei­ka­tą išei­na į gat­vę be eu­ro ki­še­nė­je", – sa­ko J. Po­cius. Jo pa­ties už­dirb­ta ug­nia­ge­sio gel­bė­to­jo pen­si­ja – vos 140 eu­rų.

Skur­do pa­vyz­džiai

Sklan­dų gel­bė­to­jų dar­bą pa­ra­ly­žiuo­ja ne vien nuo­la­ti­nis pi­ni­gų sty­gius.

"Už­mes­ki­te akį į Šiau­liuo­se, Pra­mo­nės gat­vė­je esan­tį "Re­nault" cent­rą. Ten nuo ge­gu­žės sto­vi iš Rad­vi­liš­kio at­va­ry­tas pa­grin­di­nis tar­ny­bos gais­ri­nis au­to­mo­bi­lis – iki šiol ne­su­ge­ba­ma suor­ga­ni­zuo­ti vie­šo­jo pir­ki­mo re­mon­tui. At­sa­ky­mas – nė­ra pi­ni­gų. Tai koks Vy­riau­sy­bės po­žiū­ris? To­kia ma­ši­na tiek lai­ko – ne­funk­cio­nuo­ja!", – ap­mau­do ne­sle­pia A. Li­saus­kas.

Ki­tas pa­vyz­dys. Jo­niš­kio tar­ny­bos au­to­mo­bi­liui "Mer­ce­des" nu­lei­do pa­dan­gą. Pa­tys ug­nia­ge­siai jos re­mon­tuo­ti ne­ga­li – ne­tu­ri spe­cia­lios įran­gos, o ser­vi­sai į smul­kius vie­šuo­sius pir­ki­mus nei­na: pro­ce­dū­ra il­ga, o nau­dos ma­žai. Kas be­li­ko jo­niš­kie­čiams? Pas­ta­tė į pa­tvo­rį, o pa­tys gais­rų ge­sin­ti va­žiuo­ja su se­nu­tė­liu "zi­lu".

"Zi­lai" da­bar vėl su­grįž­ta. Tu­rė­jo Šiau­liai dve­jas aukš­tu­mi­nes ko­pė­čias, da­bar tu­ri tik vie­nas. Nes ki­tas te­ko grą­žin­ti nuo­mo­to­jui dėl pa­žeis­tos vie­šo­jo pir­ki­mo pro­ce­dū­ros. Te­ko iš Rad­vi­liš­kio par­si­va­ry­ti se­nu­tė­lį " zi­lą" su ko­pė­čio­mis", – ab­sur­do fak­tus var­di­na J. Po­cius.

Kel­mės prieš­gais­ri­nė aukš­tu­mi­nių ko­pė­čių iš­vis ne­tu­ri.

"Nors de­gant Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­nui, vi­si aukš­tuo­se po­stuo­se sė­din­tys po­li­ti­kai: P. Gra­žu­lis, L. Grau­ži­nie­nė ir ki­ti į krū­ti­nę mu­šė­si, kad Kel­mė ko­pė­čias tik­rai tu­rės. Pa­po­li­ti­ka­vo, pa­šne­kė­jo ir nuė­jo", – sa­ko pro­fsą­jun­gos ly­de­ris.

Prof­są­jun­gų va­do­vams dras­ko akis tai, kad po­li­ti­kai ga­li nau­do­tis au­to­mo­bi­liais, įsi­gy­da­mi juos iš­si­per­kant, ta­čiau gais­ri­nei tech­ni­kai įsi­gy­ti drau­džia­ma. Net­gi tų pa­čių ko­pė­čių įsi­gy­ti už jas iš­si­mo­kant ne­bū­tų ga­li­ma?

Kaip lai­ko­si sa­vi­val­dy­bių ug­nia­ge­siai? Tech­ni­ka – vien 25–30 me­tų au­to­mo­bi­liai, sa­vo­mis ran­ko­mis re­mon­tuo­ja­mos pa­tal­pos ir ne­si­bai­gian­tis lė­šų tau­py­mas.

Vy­riau­sy­bė, A. Li­saus­ko žo­džiais, įpra­to ne­sta­tu­ti­niams ug­nia­ge­siams nu­mes­ti pi­ni­gų sa­vo nuo­žiū­ra, o pa­skui jau vers­kis kaip no­ri. Tai­gi ug­nia­ge­siai ir ver­čia­si – į gais­ro vie­tą va­žiuo­ja ne dvie­se, kaip nu­ma­to įsta­ty­mas, o po vie­ną, nes pa­mai­no­je dirb­ti dviems yra tie­siog per bran­gu. Nuo­lat pa­žei­di­nė­ja­ma dar­bo sau­ga. Ne­duok, Die­ve, įvyk­tų ne­lai­mė, lik­tų kal­tas pa­ts dar­bo sau­gos tai­syk­lių ne­si­lai­kęs ug­nia­ge­sys.

"Štai at­va­žiuo­ja į gais­rą vie­nas... Jam rei­kia įjung­ti siurb­lį, pa­duo­ti van­de­nį. Pa­duo­da van­de­nį – žar­na laks­to į vi­sas ša­lis, nė­ra, kas pa­lai­kys. Rei­kia ko­pė­čių. Vie­nas jų ne­pas­ta­tys", – gel­bė­to­jų kas­die­ny­bės de­ta­les var­di­ja A. Li­saus­kas.

Sa­vi­val­dy­bės ug­nia­ge­sys, jo žo­džiais, at­lie­ka dau­gų dau­giau­siai tik van­den­ve­žio funk­ci­ją.

Sunk­me­tis tę­sia­si

Ki­ti me­tai, anot abie­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų ly­de­rių, di­džiau­sią Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą tu­rin­tiems ug­nia­ge­siams ga­li bū­ti dar sun­kes­ni. Pa­sak pa­šne­ko­vų, ruo­šia­ma­si jau da­bar sta­tu­ti­nių ug­nia­ge­sių ne­be­ver­tin­ti už dar­bo pa­sie­ki­mus.

Sun­kes­nė pa­dė­tis 51 ša­lies Sa­vi­val­dy­bių ug­nia­ge­sių tar­ny­bo­je – pa­gal nu­ma­to­mą ki­tų me­tų biu­dže­tą pi­ni­gų jiems, pa­ly­gin­ti su šiais me­tais, su­ma­žės dar 17,2 pro­cen­to, nuo 30 mi­li­jo­nų 528 tūks­tan­čių eu­rų iki 25 mi­li­jo­nų 251 tūks­tan­čio, kiek­vie­nai iš 279 ša­ly­je esan­čių ko­man­dų pa­da­li­jant vi­du­ti­niš­kai po 88 tūks­tan­čius eu­rų – pi­ni­gai vi­soms reik­mėms.

Mi­ni­ma­liam vie­tos ug­nia­ge­sių iš­gy­ve­ni­mui, anot A. Li­saus­ko, rei­kė­tų bent 95 tūks­tan­čių.

Dėl su­ma­žin­to biu­dže­to ga­li tek­ti pa­nai­kin­ti dar ke­le­tą eta­tų. Pi­ni­gų – apie sep­ty­nių tūks­tan­čių eu­rų – kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­bių ko­man­dai trūks­ta jau ir šiais me­tais. Jei bai­gian­tis me­tams ug­nia­ge­siams ne­bus iš­mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mai, vy­rai ke­ti­na išei­ti į gat­ves pro­tes­tuo­ti.

A. Li­saus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad Sa­vi­val­dy­bių tar­ny­bų laips­niš­kas nai­ki­ni­mas – la­bai pa­vo­jin­gas pro­ce­sas. Juk kaž­ka­da tos tar­ny­bos ir bu­vo su­kur­tos tam, kad, iš­ti­kus ne­lai­mei, sku­bė­tų į la­biau­siai nu­to­lu­sias, ato­kiau­sias vie­to­ves ir ap­sau­go­tų gy­ven­to­jus bei jų tur­tą.

A. Li­saus­kas svars­to, kad sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos gel­bė­to­jams ga­lė­tų pa­dė­ti, da­ly­vau­da­mos eu­ro­pi­niuo­se pro­jek­tuo­se. Ta­čiau to­kių ini­cia­ty­vų nė­ra.

"Vi­suo­me­nes sau­gu­mas, de­ja, jau vir­pa. Jis la­bai že­mo ly­gio. Štai Aly­tu­je gran­dio­zi­nis gais­ras, su­telk­tos di­džiu­lės gel­bė­to­jų pa­jė­gos, val­di­nin­kai laks­to ban­dy­da­mi kaž­ką ras­ti, sun­kiai val­do si­tua­ci­ją, žmo­nės nuo­di­ja­mi. O jei di­de­lis gaisr­as tuo pa­čiu me­tu ir Jo­na­vo­je, ir Rad­vi­liš­ky­je...", – svarsto J. Po­cius.

Ka­tast­ro­fa – kol biu­rok­ra­ti­nis apa­ra­tas iš­ju­dė­tų, kol for­ma­lu­mai bū­tų su­tvar­ky­ti.