Straipsnis www.skrastas.lt
Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras apnuogino ugniagesių gelbėtojų opas. Pastebėta, kad pirmosiomis šio gaisro gesinimo dienomis dalis ugniagesių dirbo be kvėpavimo aparatų. Kai kuriems prireikė medikų. Nesusipratimų būta ir dėl degalų, dėl gelbėtojų maitinimo.
"Padėtis kur kas rimtesnė nei kelios detalės", – įsitikinęs Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas šiaulietis Algis Lisauskas. Jis ir Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius užsiminė apie ugniagesių trūkumą, sunkią tarnybų finansinę padėtį ir kaimo gyventojų saugumą.
Ekstremalioje situacijoje – klaustukai
Abu profesinių sąjungų vadovai akylai sekė įvykius Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB "Ekologistika". Pastebėjimų atsirado įvairių. Ir bene pagrindinis – organizaciniai trūkumai. Vyrai svarsto, argi reikėjo laukti penkias gaisro gesinimo paras, kad suvoktum, jog gaisravietėje bus reikalingas betono blokų karpytuvas, atveriantis priėjimą prie smilkstančių padangų. Kodėl jo nebūta pirmosiomis paromis, kai oro užterštumas dar nebuvo toks didelis. Kodėl įrenginys gabentas ne iš kaimyninio Vilniaus, kur dirbo prie griaunamų Profsąjungų rūmų, o net iš už kelių šimtų kilometrų esančios Akmenės?
Perdirbimo įmonės priiminėti padangų kiekiai. Kodėl nekontroliuota, reguliariai netikrinta, jei pažeidimų (ir gaisrų) "Ekologistikoje" buvo ir anksčiau?
Maža to, gaisro pradžioje kvėpavimo aparatus turėjo ir suspausto oro balionais naudojosi tik arčiausiai gaisro židinio dirbę ugniagesiai. Dirbę toliau nuo židinio buvo be respiratorių. Priežastis: jų nėra automobilių komplektacijoje.
"Respiratorių gal kur nors sandėliuose ir guli, bet automobiliuose jų nėra – organizacinė problema valstybiniu lygiu", – akcentavo J. Pocius.
Negana to. Gaisre talkinusiems Varėnos ugniagesiams degalų automobiliui teko grįžti, nes Alytuje degalinės, su kuria sudaryta varėniškių sutartis, nėra, o įsipilti degalų kitoje degalinėje, net ir esant ekstremaliai situacijai, draudžia įstatymas.
J. Pocius įsitikinęs, kad Alytuje gaisras užsitęsė būtent dėl administravimo spragų, valdymo aparato nesugebėjimo, nepasirengimo tinkamai ir operatyviai reaguoti ekstremaliose situacijose.
"Kol visa biurokratinių procedūrų eilė praeina – vienas neturi įgaliojimų, antras bijo, trečiam vėl kažkas – prarandama daug laiko. O didelės nelaimės atveria opas", – piktinasi Šiaulių apskrities ugniagesių profsąjungos vadovas.
Kad ir dėl gaisravietėje dirbusių ugniagesių maitinimo. Alytaus valdžiai, pasak Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovo A. Lisausko, teko pasukti galvas, kaip apeiti įstatymą ir pamaitinti gaisravietėje plušančius gelbėtojus. Kaip pamaitinti pervargusius žmones ne ryt, poryt, o tuojau pat, jei reikia skelbti konkursą, atlikti kitus formalumus, sudėti parašus ir t.t.?
" Reikia nulenkti galvas prieš ugniagesius, kurie šiame gaisre darbą atliko maksimaliai gerai", – sakė pašnekovas.
Laisvi – 500 etatų
Po gaisro keturi ugniagesiai atsidūrė ligoninėje dėl pervargimo. Pirmą reitingų lentelės poziciją užimantys gelbėtojai, anot A. Lisausko, greičiausiai užimtų paskutinę vietą lentelėje, kurioje būtų reitinguojamas valstybės požiūris į juos.
"Vyrai dirba tyliai. Tyliai dirba po vieną vietoje dviejų. Tyliai atlieka užduotis, kurias neretai popierinis įstatymas draudžia, o žmogiškasis neleidžia nebėgti į pagalbą žmogui rizikuojant savimi", – sako A. Lisauskas.
Lietuvoje katastrofiškai trūksta ugniagesių – šiandien laisvi apie 500 etatų. Ir trūksta ne todėl, kad nebūtų norinčiųjų, o todėl, kad valstybė tiesiog neišgalėtų visų išlaikyti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius lyg ir parengė planą ruošti naujus ugniagesius, bet tam, paaiškėjo, nepasirengusios mokyklos.
Ugniagesiai sumažintomis pajėgomis – pamainoje vietoje devynių – tik penki arba šeši. Į gaisrų gesinimo operacijas dažniausiai išvažiuoja ne pilnu ekipažu.
Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje situacija panaši – laisvos per 30 darbo vietų. Daugiausia Joniškio rajone – trūksta aštuonių ugniagesių, Radviliškyje – penkių.
Problema ir darbuotojų amžius. Šiemet Šiaulių apskrities priešgaisrinę privalomąja tvarka teko palikti penkiems 55 metų sulaukusiems ugniagesiams: sukako, ir viso gero. Išlygų likti tarnyboje patyrusiems specialistams įstatyme nenumatyta. Ir be išeitinių išmokų.
"Apie kokį valstybės požiūrį kalbėti, jei ugniagesys išdirbęs ne vieną dešimtį metų ir čia gadinęs sveikatą išeina į gatvę be euro kišenėje", – sako J. Pocius. Jo paties uždirbta ugniagesio gelbėtojo pensija – vos 140 eurų.
Skurdo pavyzdžiai
Sklandų gelbėtojų darbą paralyžiuoja ne vien nuolatinis pinigų stygius.
"Užmeskite akį į Šiauliuose, Pramonės gatvėje esantį "Renault" centrą. Ten nuo gegužės stovi iš Radviliškio atvarytas pagrindinis tarnybos gaisrinis automobilis – iki šiol nesugebama suorganizuoti viešojo pirkimo remontui. Atsakymas – nėra pinigų. Tai koks Vyriausybės požiūris? Tokia mašina tiek laiko – nefunkcionuoja!", – apmaudo neslepia A. Lisauskas.
Kitas pavyzdys. Joniškio tarnybos automobiliui "Mercedes" nuleido padangą. Patys ugniagesiai jos remontuoti negali – neturi specialios įrangos, o servisai į smulkius viešuosius pirkimus neina: procedūra ilga, o naudos mažai. Kas beliko joniškiečiams? Pastatė į patvorį, o patys gaisrų gesinti važiuoja su senutėliu "zilu".
"Zilai" dabar vėl sugrįžta. Turėjo Šiauliai dvejas aukštumines kopėčias, dabar turi tik vienas. Nes kitas teko grąžinti nuomotojui dėl pažeistos viešojo pirkimo procedūros. Teko iš Radviliškio parsivaryti senutėlį " zilą" su kopėčiomis", – absurdo faktus vardina J. Pocius.
Kelmės priešgaisrinė aukštuminių kopėčių išvis neturi.
"Nors degant Tytuvėnų vienuolynui, visi aukštuose postuose sėdintys politikai: P. Gražulis, L. Graužinienė ir kiti į krūtinę mušėsi, kad Kelmė kopėčias tikrai turės. Papolitikavo, pašnekėjo ir nuėjo", – sako profsąjungos lyderis.
Profsąjungų vadovams drasko akis tai, kad politikai gali naudotis automobiliais, įsigydami juos išsiperkant, tačiau gaisrinei technikai įsigyti draudžiama. Netgi tų pačių kopėčių įsigyti už jas išsimokant nebūtų galima?
Kaip laikosi savivaldybių ugniagesiai? Technika – vien 25–30 metų automobiliai, savomis rankomis remontuojamos patalpos ir nesibaigiantis lėšų taupymas.
Vyriausybė, A. Lisausko žodžiais, įprato nestatutiniams ugniagesiams numesti pinigų savo nuožiūra, o paskui jau verskis kaip nori. Taigi ugniagesiai ir verčiasi – į gaisro vietą važiuoja ne dviese, kaip numato įstatymas, o po vieną, nes pamainoje dirbti dviems yra tiesiog per brangu. Nuolat pažeidinėjama darbo sauga. Neduok, Dieve, įvyktų nelaimė, liktų kaltas pats darbo saugos taisyklių nesilaikęs ugniagesys.
"Štai atvažiuoja į gaisrą vienas... Jam reikia įjungti siurblį, paduoti vandenį. Paduoda vandenį – žarna laksto į visas šalis, nėra, kas palaikys. Reikia kopėčių. Vienas jų nepastatys", – gelbėtojų kasdienybės detales vardija A. Lisauskas.
Savivaldybės ugniagesys, jo žodžiais, atlieka daugų daugiausiai tik vandenvežio funkciją.
Sunkmetis tęsiasi
Kiti metai, anot abiejų profesinių sąjungų lyderių, didžiausią Lietuvos žmonių pasitikėjimą turintiems ugniagesiams gali būti dar sunkesni. Pasak pašnekovų, ruošiamasi jau dabar statutinių ugniagesių nebevertinti už darbo pasiekimus.
Sunkesnė padėtis 51 šalies Savivaldybių ugniagesių tarnyboje – pagal numatomą kitų metų biudžetą pinigų jiems, palyginti su šiais metais, sumažės dar 17,2 procento, nuo 30 milijonų 528 tūkstančių eurų iki 25 milijonų 251 tūkstančio, kiekvienai iš 279 šalyje esančių komandų padalijant vidutiniškai po 88 tūkstančius eurų – pinigai visoms reikmėms.
Minimaliam vietos ugniagesių išgyvenimui, anot A. Lisausko, reikėtų bent 95 tūkstančių.
Dėl sumažinto biudžeto gali tekti panaikinti dar keletą etatų. Pinigų – apie septynių tūkstančių eurų – kiekvienai savivaldybių komandai trūksta jau ir šiais metais. Jei baigiantis metams ugniagesiams nebus išmokėti atlyginimai, vyrai ketina išeiti į gatves protestuoti.
A. Lisauskas įsitikinęs, kad Savivaldybių tarnybų laipsniškas naikinimas – labai pavojingas procesas. Juk kažkada tos tarnybos ir buvo sukurtos tam, kad, ištikus nelaimei, skubėtų į labiausiai nutolusias, atokiausias vietoves ir apsaugotų gyventojus bei jų turtą.
A. Lisauskas svarsto, kad savivaldybių administracijos gelbėtojams galėtų padėti, dalyvaudamos europiniuose projektuose. Tačiau tokių iniciatyvų nėra.
"Visuomenes saugumas, deja, jau virpa. Jis labai žemo lygio. Štai Alytuje grandiozinis gaisras, sutelktos didžiulės gelbėtojų pajėgos, valdininkai laksto bandydami kažką rasti, sunkiai valdo situaciją, žmonės nuodijami. O jei didelis gaisras tuo pačiu metu ir Jonavoje, ir Radviliškyje...", – svarsto J. Pocius.
Katastrofa – kol biurokratinis aparatas išjudėtų, kol formalumai būtų sutvarkyti.