PROFESINĖS SĄJUNGOS NARIŲ IR PAREIGŪNŲ VETERANŲ  DĖMESIUI

 

Informuojame,  2022 m. LIEPOS 2 dieną,           Šiauliuose, Rėkyva, Poilsio gatvė 14  (Jacht klubo  teritorijoje) vyks Lietuvos Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narių ir pareigūnų veteranų asociacijos narių sąskrydis.

Kviečiame paplaukioti kateriu, vaikučius užims animatorius, pamalonins žirgai. Bus galimybė išbandyti jėgas ugniagesių rungtyje, sportinėse – pramoginėse rungtyse.

Atvykimas - registracija     10⁰⁰ – 10³⁰

Šventės atidarymas             10³⁰ - 11⁰⁰

Sąskrydžio dienotvarkė pridedama

 

Išsamesnė informacija telefonais:

 Algis Lisauskas                 864566801

Juozas Pocius                     867626020

                                                

Apie ketinimą dalyvauti ir dalyvių skaičių, prašome iki 2022 metų  birželio 22 dienos pateikti informaciją aukščiau skelbtais numeriais BŪTINAI.

 

 

                                            

 

 

 

2022 LIEPOS 2 DIENOS SĄSKRYDŽIO DIENOTVARKĖ

 

 

Atvykimas - registracija     10⁰⁰ – 10³⁰

 

Šventės atidarymas             10³⁰ - 11⁰⁰

 

Ugniagesių rungtis  “IŠSIDĖSTYMAS”  11⁰⁰  -   13⁰⁰

         

   Animatoriaus programa vaikams       13⁰⁰ -     14⁰⁰

 

   

             PIETŪS         13⁰⁰       14⁰⁰

 

Estafetė „SLIDĖS“       14^{00  -}  15⁰⁰

 

 

Giros kilnojimas  15⁰⁰  -  16⁰⁰

 

 

Sąskrydžio rezultatų įvertinimas – paskatinimai 16⁰⁰

 

 

 

 

Laisvo laiko užėmimui, padės batutas, žirgai ir sąskrydžio vedėjas

 

Nepamirškime geros nuotaikos ir  posakio nėra blogo oro.....

Leiskite nuoširdžiai Jus pasveikinti artėjančios profesinės dienos proga ir padėkoti už sunkų  ir atsakingą darbą - kiekvieną dieną būti pavojaus akivaizdoje, sergėjant žmonių gyvybes, gamtą,  namus ir ramybę.

Linkiu, kad Jūsų profesionalumas, saugant mūsų visų aplinką bei gerovę, visuomet būtų vertinamas, kad kasdieninėje kovoje su klastingos ugnies negandomis, visada užtektų ryžto, drąsos ir stiprybės.

Telydi Jus artimųjų ir kolegų šypsenos, gera nuotaika ir puiki sveikata!

Su Jūsų švente !

 

LUGPSS pirmininkas  Algis Lisauskas

LTPF profesinės sąjungos toliau ieško būdų padėti Ukrainai. Šįkart parama išsiųsta tiesiai Ukrainos ugniagesiams – kaip žinia, dėl nuolatinio Rusijos bombardavimo, jiems nuolat tenka gesinti gaisrus, tikrai pavojingomis sąlygomis.

Kaip sako Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas, ugniagesiai Ukrainoje geriausiai žino, kokių priemonių jiems labiausiai trūksta, todėl dabar reikalingiausia finansinė parama, padėsianti jų įsigyti.

„Mūsų žiniomis, Ukrainoje jau sunaikinta nemažai gaisrinių, yra žuvusių ugniagesių. Situacija tikrai sudėtinga, todėl kartu su Respublikine ugniagesių gelbėtojų profesine sąjunga nusprendėme Ukrainos ugniagesiams skirti 5000 eurų paramą“,- pasakoja A. Lisauskas.

Paramą LTPF narės išsiuntė tiesiai į Rivno apskrities departamentą. Su jo direktoriaus pavaduotoju, pulkininku Jurijumi Kareckiu palaikomas nuolatinis ryšis.

Primename, kad kita mūsų narė, Lietuvos policijos profesinė sąjunga vis dar renka tiesioginę paramą pagal poreikį Ukrainos policijos pareigūnams (šiltų rūbų, batų, baterijų, konservų, medicinos rinkinių ir t.t.t). Jei galite, prisidėkite: https://www.ltpf.lt/aktualijos/lpps-renka-tiksline-parama-ukrainos-policijos-pareigunams/

 

 2022-03-10
LTPF informacija

Po 2022 metų sausio 9 dienos vykusio Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas suvažiavimo, dėl kvorumo nesusirinkimo, nuspręsta skelbti, pakartotiną suvažiavimo datą.

2022 metų sausio 21 dieną 10.00 val. skelbiamas pakartotinis, LUGPSS ataskaitinis suvažiavimas.

Suvažiavimo adresas: Draugystės prospektas 25 (viešbutis Šiauliai)

 

DARBOTVARKĖ:

Dalyvių atvykimas – registracija 10 ⁰⁰ – 10³⁰  val.

1. Svečių pasisakymai (pasisakymo laikas bus patvirtintas suvažiavimo metu)

2. Pirmininko ir valdybos ataskaita.

3. Revizinės komisijos ataskaita.

6. Kiti klausimai.

 

LUGPSS valdyba

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir kitų trijų profesinių sąjungų centrų vadovai su Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2022 metams.

Šalys susitarė padidinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams iki 181 euro, užtikrinti geresnes sąlygas mokymuisi ir saviugdai, šių darbuotojų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas: skatinti įstaigas dirbti be psichologinio smurto, priekabiavimo darbe, numatyti tinkamas priemones ir skirti pakankamą finansavimą psichologinio smurto darbe prevencijai.

Pareiginės algos bazinis dydis ir koeficientų ribos

Nacionaline kolektyvine sutartimi Vyriausybė įsipareigojo pareiginės algos bazinį dydį kitais metais kilstelti 4 eurais, t. y. iki 181 euro. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.

Toks pareiginės algos bazinis dydis suplanuotas ir Seimui pateiktame Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projekte.

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama pareiginės algos bazinį dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. Prie darbo užmokesčio dar paprastai pridedama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat priemokos, premijos ar užmokestis už viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.

Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų.

Taip pat sutarta didinti minimalių koeficientų ribas biudžetinių įstaigų darbuotojams – 0,5 koeficiento, valstybės tarnautojams (10 grupės pareigybėms) – 0,5 koeficiento, statutiniams pareigūnams (13–15 grupių pareigybėms), dirbantiems III įstaigų grupėje – 0,5 koeficiento, II įstaigų grupėje – 0,2 koeficiento.

Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams

Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2022 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis. Nors šios garantijos kitąmet galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki Nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo, tačiau tikimasi, kad tai paskatins daugelį viešojo sektoriaus darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami.

PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS SAVIUGDAI. Profesinių sąjungų nariai kitąmet galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų saviugdai.

Papildomas kasmetines atostogas, kurių metu mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, išnaudoti reikia per 2022 metus. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per metus, jos negali būti kaupiamos.

Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas papildomas atostogas turi būti kompensuojama kaip ir už kitas kasmetines atostogas proporcingai 2022 metais dirbtam laikotarpiui.

ATOSTOGOS MOKYMUISI. Pagal Darbo kodeksą ilgiau nei 5 metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programą, darbdavys turi suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogų per metus už jas mokant ne mažiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Tokį pat laiką išdirbusiam darbuotojui, kuris dalyvauja neformaliose suaugusiųjų švietimo programose, mokymosi atostogos gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus, bet per jas ne mažiau nei pusė darbuotojo vidutinio atlyginimo mokama tik tais atvejais, kai neformalusis mokymasis yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.

Tuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje fiksuota, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams 5 metų taisyklė nebus taikoma, o apmokėjimas už mokymosi atostogas galės būti dosnesnis.

Tai reiškia, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, galės būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį arba iki 20 darbo dienų mokant 50 proc. nuo vidutinio darbuotojo atlyginimo.

Norint pasinaudoti šią galimybe, darbdaviui reikėtų pristatyti pažymą apie mokymąsi.

Vietoj mokymosi atostogų profesinės sąjungos narys galės pasirinkti iki 5 dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.

Skatins socialinių partnerių bendradarbiavimą

VYRIAUSYBĖ ĮSIPAREIGOJO Seimui kartu su 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu pateikti įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu.

DARBDAVIO LYGMENS PROFESINĖS SĄJUNGOS ĮSIPAREIGOJO ypatingą dėmesį skirti informacijai apie darbuotojo patiriamą psichologinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją. Profesinė sąjunga turi teisę siūlyti darbdaviui sudaryti komisiją, kuri išnagrinėtų galimo psichologinio smurto, priekabiavimo ar diskriminacijos atvejį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo komisijos sudarymo dienos.

Darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsiant apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti tyrime ir pateikti savo nuomonę. Komisijos sudarymo atveju, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę deleguoti savo atstovą į komisiją.

Taip pat teikia pasiūlymus darbdaviui dėl įstaigos praktinių darbo procesų tobulinimo, šviečia savo narius apie darbuotojų teises, pavyzdžiui, dėl teisės atsijungti, psichologinio smurto darbe, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, lyčių lygybės aspektų.

 

Pagal SADM inf.

Spalio 19 d., antradienį, ugniagesių gelbėtojų atstovai, priklausantys Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai, susitiko su vidaus reikalų viceministru Vitalij Dmitrijev. Iš per susitikimą aptartų klausimų svarbiausi du – 1) savivaldybių ugniagesių gelbėtojų ekipažų papildymas nauju etatu bei jo finansavimas ir 2) trūkstamos lėšos naujų gaisrinių statybai.

 

Kaip paaiškina Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas, gesinti gaisrų dažnai važiuoja per mažai ugniagesių, kas yra ne tik sudėtinga užduotis, bet ir pavojinga.

 

„Nors žadėta, kad į iškvietimus važiuos mažiausiai du žmonės, vis dar per dažnai gaisrus gesinti tenka vienam ugniagesiui. Tai ne tik sunku, bet ir sugaišina daugiau laiko“, - paaiškina jis.

 

Ši problema savivaldybėse seniai žinoma, todėl papildomo – dešimto – etato steigimas jau seniai pribrendęs reikalas. Iš dabartinių aplinkybių galima tikėtis, kad pagaliau tai pavyks padaryti.

 

Klaipėdos rajono SPT atstovas Artūras Veselis prideda dar vieną svarbų aspektą: planuojama savivaldybių ugniagesių finansavimo peržiūra. „Norima padaryti taip, kad jie į savivaldybes gautų lėšas tiesiai iš Vidaus reikalų ministerijos. Tai atneštų daugiau skaidrumo ir, kai yra mažiau etapų, lengviau surasti, kur yra problema, jei ugniagesių gelbėtojų nepasiekia visa skirta suma (kas nutinka)“, – teigia jis.

 

Remontuoti ar statyti iš naujo?

 

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius pasakoja apie kitą problemą, aptartą per susitikimą, – prastą gaisrinių būklę. Istorija, kaip užstrigusi plokštelė – „trūksta pinigų“.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skaičiuoja, kad jam tinkamai dirbti papildomai reikia 9,5 mln. eurų. Deja, šviečiasi tik apie 6 mln. eurų papildomo finansavimo. Ką tai reiškia naujų gaisrinių statybai ar senų tvarkymui nesunku suprasti.

 

„Nors kitiems metams jau numatyti naujų gaisrinių projektai Kuršėnuose, Lentvaryje, Rokiškyje ir kitur, profesines sąjungas pasiekė žinios, kad naujoms statyboms Vyriausybė neketina skirti pinigų“, – sako J. Pocius. - Mes ir paklausėme viceministro, ar tikrai tikslinga griūvančiai gaisrinei tvarkyti stogą: gal verčiau statyti naują pastatą?“

 

Ugniagesiai gelbėtojai pabrėžia, kad ugniagesiai gelbėtojai ilgai dirba prastomis sąlygomis, nors atlieka ypatingos svarbos misiją visuomenėje. Deja, nei naujai infrastruktūrai, nei senos atnaujinimui, o tuo labiau ugniagesių atlyginimams ar jų skatinimui, nė iš tolo neskiriama pakankamai lėšų.

 

Senas bėdas pildo naujos

 

Ugniagesių atstovai sveikina VRM atvirumą kalbėtis, tačiau akcentuoja, kad dabartinė padėtis jų netenkina. Nors dažnai girdimos vilties teikiančios kalbos, tai dažniausiai netampa realiais darbais, nepateikiama konkrečių terminų, iki kurių turėtų būti pasiekti vienokie ar kitokie pokyčiai. „Susitikimai susitikimais, bet norime bent vieno įgyvendinto plano“, – pabrėžia jie.

 

Taip pat, kaip prideda A.Lisauskas, tarnyba stipriai kenčia dėl viešųjų pirkimų, o ypač įvairių  atidėjimų.

 

„Jei prireikia dvejų metų, kad nupirktum šalmus ugniagesiams, situacija aiškiai absurdiška, – prideda A.Lisauskas. – Dabar kita aktuali problema, kad kitąmet privalome nupirkti kelias dešimtis priešgaisrinių automobilių, kitaip galime netekti ES finansavimo. Skirtas laikas tam buvo pakankamas – 2020-2023 m., bet su dabartine viešųjų pirkimų situacija, niekada negali būti tikras, ar viskas pavyks, kaip turėtų.“

 

 

 

LTPF 
Vaiva Sapetkaite