Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – Profesinių sąjungų susivienijimas) kreipiasi į Jus dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) statutinių darbuotojų veiklos ir šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo bei problematikos, o taip pat finansavimo klausimų.

PAGD direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas 2016 metų gruodžio 13 dieną pasirašė įsakymą Nr. 1-421 dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1-154 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“ pakeitimo. Šiame įsakyme nurodyta, kad keičiamas 3.1. papunktis, kuriame teigiama, kad – „nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdantiems Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų (išskyrus Bendrojo pagalbos centro) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbantiems pamainomis taikoma vieno mėnesio suminė darbo laiko apskaita“.

Praktikoje šiuo metu taikoma vieno mėnesio suminė darbo laiko apskaita yra ydinga ir probleminė dėl Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 37 straipsnio 3 punkte įtvirtintos teisės pasirinkti suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmės. Taip teigiame, nes PAGD pavaldume esančiose įstaigose budi keturios pamainos. Pamaina trunka 24 val. ir mėnesio eigoje pamainos viršija arba nepilnai išdirba nustatytas valandas. Abiem šiais atvejais kyla daug nepatogumų perskirstant pajėgas, sprendžiant klausimus dėl darbo apmokėjimo ar kompensavimo išeiginėmis dienomis. Tokios problemos neiškiltų jei būtų taikoma trijų, keturių ar net dviejų mėnesių suminė darbo laiko apskaita.

PAGD pavaldžiose įstaigose dirbantys statutiniai viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnai yra nepatenkinti šiuo metu taikoma praktika, kuomet pareigūnai budi namuose. Lietuvos apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos yra pasitvirtinusios tvarkos aprašus, kuriuose nurodyta, kad pareigūnams budintiems namuose bus apmokama tik už faktiškai dirbtus darbus. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintame Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje gautos informacijos apie galimas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus patikrinimo organizavimo tvarkos apraše teigiama, kad sudaromi pareigūnų, tikrinančių gautą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus grafikai pateikiami Bendrojo pagalbos centro teritoriniam padaliniui, o išvykus budinčiam pareigūnui ne tarnybos metu, turi būti fiksuojama jo darbo trukmė ir apmokama pagal faktiškai dirbtą laiką. Tačiau apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose yra nusistovėjusi praktika, kuomet pareigūnams budėjimo grafikai sudaromi savaitėmis ir budintys ne tarnybos metu asmenys privalo būti budimame režime, o tai yra tolygu darbui, tačiau už šį darbą yra nemokama. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

PAGD pavaldžiose įstaigose nesuderinta bendra personalo etatų politika. Pavyzdžiui, Priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, kurių aptarnaujamose teritorijose yra panašus skaičius gyventojų (Biržai, Gargždai, Lazdijai ir t.t.), etatų skaičius nevienodas. Tokia situacija PAGD pavaldžiose institucijose sukelia papildomą įtampą, leidžia galvoti, kad tam tikros įstaigos yra išskirtinės ir privilegijuotos, be to kyla ginčų dėl finansavimų skyrimo.

PAGD dažnai akcentuoja savanorystės klausimą, tačiau apart to, kad iki šiol nėra tinkamai suderinti teisės aktai, reglamentuojantys savanorystę, dar iškilo ir problema tiems darbuotojams, kurių darbo stažai yra nuo 10 metų ir daugiau. Šios kategorijos darbuotojai yra profesionalai, tačiau norėdami tapti savanoriais, negalėtų jais būti, nes neturi ugniagesio pažymėjimo. 

Visiškai nesuprantama situacija yra susidariusi dėl pareigūnų pareiginės algos koeficientų. Priėmus naująjį Vidaus tarnybos statutą, daugumai ugniagesių liko senieji pareiginės algos koeficientai, kurie neatitinka pareiginės algos „šakučių“. Pavyzdžiui, Šiaulių APGV dirba 80 procentų pareigūnų, kuriems neatitinka pareiginės algos koeficientai pagal naująjį Vidaus tarnybos statutą, o tai reiškia, kad ugniagesiams neteisingai skaičiuojami darbo užmokesčiai. Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 4 punkte numatoma tik tai, kad  pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat pagal šio statuto 20 straipsnio 1 ir 3 dalis, nustatoma pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet didesnė negu jo iki paskyrimo gauta pareiginė alga. Šiuo atveju, kai pareigūnas paskiriamas į aukštesnes pareigas dažniausiai gauna mažesnį darbo užmokestį nei jo pavaldiniai ir tai yra absurdiška. Atitinkamai didėja atotrūkis tarp ugniagesių ir policijos pareigūnų, kas skatina disproporcija ir didelį nepasitenkinimą

Kreipiamės į Jus reikalaudami kuo skubiau, per pačius trumpiausius terminus pašalinti teisės aktų nesuderinamumus, įpareigoti PAGD peržiūrėti pareigūnų atlyginimo didinimo sistemą kad nebūtų toks didelis atotrūkis lyginant su kitais Vidaus reikalų ministerijos statutiniais padaliniais.

Apie priimtus sprendimus prašome Jūsų informuoti elektroniniu paštu algislis@gmail.com .

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių
sąjungų susivienijimo pirmininkas                                                                                        Algis Lisauskas

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – Profesinių sąjungų susivienijimas) kreipiasi į Jus dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) darbuotojų darbo užmokesčio problematikos klausimų.

Informuojame, kad šiuo metu kyla didelis susirūpinimas dėl Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esančiuose departamentuose ir jiems priklausančiose įstaigose dirbančiųjų skirtingų darbo užmokesčių dydžių.   

Nesuprantama situacija yra susidariusi dėl statutinių ugniagesių atlyginimų dydžio. Dabartinis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas ir buvęs Lietuvos Respublikos  Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis žadėjo profesinėms sąjungoms, kad  LR VRM darbuotojai, tame tarpe ir ugniagesiai, turėtų uždirbti bent jau 1000 Eur “į rankas”, tačiau šis pažadas ir liko pažadu.

Primename, kad nuo 2017 metų sausio pradedantis policininkas  uždirba 700 Eur, o vidurinės grandies – 850 Eur atskaičius mokesčius, o pradedantis ugniagesys - 450 Eur.

Maža to, kad ugniagesių gelbėtojų atlyginimai skiriasi ženkliai nuo policijos pareigūnų (nors šios tarnybos yra vienoje sistemoje ir vadovaujasi tuo pačiu Vidaus tarnybos statutu), tačiau šiuo metu ugniagesiai gelbėtojai dirba ir su neegzistuojančiais pareiginės algos koeficientais. Nesant pakankamam finansavimui, yra priversti eiti išeiginių už viršvalandinį darbą, ko pasekoje nevykdomi standarto reikalavimai, nepakankamai užtikrinamas visuomenės saugumas. Pamainoje vietoje standarto įpareigojamų devynių ugniagesių gelbėtojų, dirba penki arba šeši  ugniagesiai gelbėtojai.

 Priėmus naująjį Vidaus tarnybos statutą, daugumai ugniagesių liko senieji pareiginės algos koeficientai, kurie neatitinka pareiginės algos „šakučių“. Trūkstant lėšų, apie 70% pareigūnų nėra vertinami, ko pasekoje, dirba su senais koeficientais. Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 4 punkte numatoma tik tai, kad  pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat pagal šio statuto 20 straipsnio 1 ir 3 dalis, nustatoma pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet didesnė negu jo iki paskyrimo gauta pareiginė alga.  Atitinkamai didėja atotrūkis tarp ugniagesių ir policijos pareigūnų, kas skatina disproporcija ir didelį nepasitenkinimą.

Kreipiamės į Jus, reikalaudami kuo skubiau, programos “1000” įgyvendinimui, peržiūrėti pareigūnų atlyginimo didinimo sistemą, kad nebūtų toks didelis atotrūkis lyginant su kitais Vidaus reikalų ministerijos statutiniais padaliniais.

Tikimės, kad nereikės kartoti “basų kojų” akcijos ar “vergų arijos“ giedojimo, o bus rastas abipusis kompromisas.  Ugniagesių teisėti lūkesčiai bus pradėti vykdyti.

Apie priimtus sprendimus prašome mus informuoti raštu, atsakymą siųsti adresu Korsako g. 23-16, Šiauliai arba elektroniniu paštu algislis@gmail.com.

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių
sąjungų susivienijimo pirmininkas                                                                                         Algis Lisauskas

Klaipėdos rajone irgi galėjo įvykti toks įvykis kaip Vilkaviškio rajono Vištyčio miestelyje, kai į nuosavame name kilusį gaisrą ugniagesių susidėvėjusį, morališkai pasenusį gaisrinį automobilį stūmė patys miestelio gyventojai ir laiku nesuteikus pagalbos, gaisre žuvo žmogus. Šis įvykis nuskambėjo per visą respubliką ir parodė tikrąjį savivaldybių ugniagesių gyvenimą – susidėvėjusios rusiškos gaisrinės mašinos (38 – 40 m. senumo), garažai ir pagalbinės patalpos prašosi kuo skubiausio remonto, ugniagesiai dirba su susidėvėjusia darbine ir kovine apranga bei avalyne, nes valstybės skirtų dotacijų apie 90 procentų panaudojama atlyginimams ir socialiniam draudimui. Likę 10 procentų dotacijų gaisrinių mašinų išlaikymui, darbo priemonių įsigijimui, ugniagesių draudimui, mokymams ir t.t. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas finansavimą turėtų skirti pagal patvirtintą skaičiavimo metodiką, bet skiriamų dotacijų kiekvienais metais gauname vis mažiau. Tai – tiesioginis kaimo ugniagesių komandų žlugdymas.

Panaši situacija buvo ir mūsų rajone iki 2014 m., kai ugniagesių komandas lankėme su Savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaite, tarybos nariais Regina Kernagiene bei Česlovu Tarvydu. Įvertinus esamą situaciją, buvo paruoštas 3 m. planas einamųjų remonto darbų atlikimui, panaudotų šiuolaikiškų gaisrinių mašinų, ugniagesių kovinės ir darbinės aprangos, avalynės įsigijimui. Seimo nario Petro Gražulio dėka į savivaldybę pokalbiui atvyko buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis, Lietuvos Priešgaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas ir jo pavaduotojas Laimis Tubis. Šis ir panašūs susitikimai ir pokalbiai apie ugniagesių darbo ir poilsio sąlygas davė rezultatų ir šiandien norisi pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir tarybos narių pritarimu, skiriant lėšas taip reikalingas gyventojų saugumui užtikrinti, galime sakyti, kad Klaipėdos rajone galima ne tik geriau gyventi, bet ir saugiau jaustis. Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos atsinaujina: komandose atlikti einamieji garažų ir pagalbinių patalpų remonto darbai, Priekulės, Endriejavo, Plikių ugniagesių komandoms nupirktos panaudotos, tačiau geros būklės, šių dienų reikalavimus atitinkantys gaisriniai automobiliai. Priekulės ir Girkalių ugniagesių komandų patalpos prijungtos prie bendros vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, pakeistos trijų garažų medinės durys pakeliamais vartais, pakeisti keturi susidėvėję kieto kuro katilai, prie keturių ugniagesių komandų pastatų pastatytos malkinės, atnaujinta kovinė ir darbinė apranga, avalynė. Vyko ugniagesių mokymai ugniagesio kvalifikaciniam pažymėjimui gauti, pirmos pagalbos teikimo ir darbo saugos mokymai. Nuo 2014 m. ugniagesiai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Kartu su Gargždų priešgaisrine tarnyba atliekame mokomąsias pratybas, dalyvaujame prevencinėse akcijose, tobuliname ugniagesių pasiruošimą tikrindami jų teorines žinias. Klaipėdos rajono savivaldybės ugniagesiai praktines ir teorines žinias pritaiko gesinant gaisrus, saugant gamtą, gyventojų namus . Savivaldybės ugniagesių komandos pagal išvykimų skaičių teikti pagalbą yra vieni iš lyderių Lietuvoje (per 2016 m - 508 išvykimų, nes Klaipėdos rajonas – pajūrio kraštas, dažniau pasitaiko audrų, potvynių. Taip pat į jūros uostą ir Palangą vyksta nuolatinis didelis transporto srautas, tad daugiau įvairių įvykių. Rajone įsikūrę didžiausi kolektyviniai sodai, kuriuose dalis gyventojų stokoja gyvenimo įgūdžių, tad dėl tokio gyvenimo būdo kyla daug gaisrų ir kitokių nelaimių.

Ugniagesybos srityje rajone daug darbų padaryta, bet dar daug jų reikia atlikti: gerinti ugniagesių darbo ir buities sąlygas, spręsti klausimą dėl jų mažų atlyginimų, nes mes kitaip nepritrauksime jaunesnių darbuotojų. Trims ugniagesių komandoms nupirktos panaudotos, šių dienų reikalavimus atitinkanti technika, tačiau dar reikia pakeisti susidėvėjusius automobilius Girkalių ugniagesių komandoje (turi ZIL 131 – 1981 m.), Agluonėnų (IVECO – 1983 m.), Veiviržėnų (GAZ 66 – 1986 m.). Būtina pakeisti Priekulės, Endriejavo, Agluonėnų gaisrinių pastatų susidėvėjusią stogų dangą, sutvarkyti sutrūkinėjusias pastatų sienas, užbaigti geodezinius matavimus, kad galėtume sutvarkyti aplinką. Visus sprendžiamus klausimus deriname su mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite, kuri ne kartą lankėsi ugniagesių komandose ir puikiai žino ko trūksta komandoms. Tikimės, kad ir toliau savivaldybės taryba skirs lėšų minėtų darbo priemonių įsigijimui, pastatų remontui, transporto priemonių įsigijimui.

Savanorystė – geras ir siektinas dalykas, tačiau kol kas nematome galimybių, kaip ją dabartiniame tuštėjančiame ir senstančiame kaime įgyvendinti. Savanoris turi ateiti savo noru, motyvuotas dirbti. Ugniagesys savanoris – išskirtinis savanoris, neprilyginamas bet kokiai kitai savanorystei, nes ši savanorystė yra reikalaujanti būti fiziškai pasirengus dirbti atsakingą ir pavojingą gyvybei darbą. Neatsiradus norinčių savanoriauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovai darė spaudimą jau dirbantiems ugniagesiams, kad jie būtų savanoriais. Tad savanorystė veikė tik formaliai. Buvo siekiama retinti kaimuose ir miesteliuos dirbančių ugniagesių tinklą, nederinant nei su savivaldybėmis, kurioms yra deleguota ši funkcija, nei su pačiomis tarnybomis, nei su pačiais ugniagesiais. Taip pat Departamento planuose buvo mažinti komandose dirbančių ugniagesių skaičių (juos pakeičiant savanoriais). Savanorius ugniagesius būtų reikėję apdrausti, aprengti kovine ir darbine apranga, mokėti už dalyvavimą įvykiuose, transporto išlaidas. Dabar visa ši reforma pristabdyta, nes prievartinė savanorystė nepasiteisino. Rajone buvo 30 priverstinų savanorių (jau dirbantys ugniagesiai), kurių dauguma šiuo metu šių pareigų atsisakę, nes beveik visi iš jų turi kitus darbus, likusį laiką skiria šeimai. Savivaldybė nepritarė šiai valstybės Departamento pozicijai dėl komandose dirbančių ugniagesių skaičiaus mažinimo. Tam nepritarė ir Savivaldybių bei Priešgaisrinės saugos asociacijos, profsąjunga, patys ugniagesiai. Tokia kaimo ugniagesybos sistemos reforma žlugo, kitose savivaldybėse atleisti ugniagesiai jau grįžta į šias pareigas, vėl atkuriamos ugniagesių komandos. Laimėjo ne tik ugniagesiai, bet ir visa visuomenė.

Manau, kad tikri savanoriai iš bendruomenės kaip pagalbininkai ugniagesių komandoms tikrai reikalingi kai dega miškai, durpynai, didesni žolės plotai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.
 

Klaipėdos rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas