Straipsnis iš lpsk.lt

Gegužės 4-oji – Šv. Florijono diena, kuri yra ugniagesių gelbėtojų profesinė šventė. Pasakojama, kad Romos imperijos kariuomenės raštininkas Florijonas, sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešė jų tėvams. Dėl to buvo pasmerktas mirti. Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų.

Jau daug metų ugniagesiai gelbėtojai visuomenės apklausose yra tie, kuriais žmonės pasitiki labiausiai. Pristatydami šią profesiją supažindiname jus su Gintautu Samauskiu, Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiu gelbėtoju.

Kaip Jūs tapote ugniagesiu? Gal tai buvo vaikystės svajonė, o gal taip susiklostė aplinkybės?

Vaikystėje svajojau dirbti sukarintoje tarnyboje – kariuomenėje, policijoje arba priešgaisrinėje tarnyboje. Kai suėjo 18 metų, nuėjau į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, buvau pripažintas tinkamu tarnybai ir tapau savanoriu. Kai sužinojau, kad draugas ruošiasi stoti į policijos mokyklą, prisijungiau prie jo. Po pusantrų metų tapau policininku. Maždaug metus dirbau policijoje, man tas darbas labai patiko, tačiau pasikeitus vadovybei, teko rinktis, nes nebeliko žmogiškumo.

Ką turite omeny?

Buvo toks įvykis: aš sustabdžiau seną žmogų, kuris dviračiu važiavo be liemenės. Pasielgiau žmogiškai, nes buvo pereinamasis laikotarpis, dar ir tų liemenių nebuvo galima nusipirkti parduotuvėse, – jo nenubaudžiau. Kitą dieną viršininkas pasikvietė mane į kabinetą ir pradėjo priekaištauti, kodėl dėl minėto įvykio nėra surašytas protokolas. Mano argumentai dėl elementaraus žmogiškumo nesuveikė, ir man buvo pagrasinta tarnybiniu patikrinimu dėl pareigų neatlikimo. Aš tada atsiprašiau, pažadėjau, kad daugiau tai nepasikartos, tačiau jau neapleido mintis, kad ne man ši tarnyba, jeigu vadovybės požiūriu mes neturime vadovautis žmogiškumu. Netrukus sutikau Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką ir paklausiau, ar būtų galimybė pereiti dirbti į kitą sistemą.  Po mėnesio sulaukiau skambučio iš Šiaulių valdybos, medicinos ekspertizės komisijos buvau pripažintas tinkamu tarnybai, ir baigiau dviejų mėnesių kursus. Taip tapau ugniagesiu gelbėtoju ir jau šešeri metai, kaip čia dirbu.

Ar pasiteisino toks Jūsų sprendimas?

Džiaugiuosi, kad taip pasirinkau, nes esu adrenalino fanatikas. Kadangi dar ir daug sportuoju, viršininkas pasiūlė dalyvauti ugniagesių varžybose. Atsirado ir kitų, kurie patikėjo šiuo sportu, ir jau galime pasigirti nemažais pasiekimais: tapome Europos čempionais, sužibėjome ir pasaulio mastu. Komandinėse stipriausio ugniagesio varžybose 2018 m., kurios vyko JAV, užėmėme trečią vietą pasaulyje, taip pačiais metais tapome Europos čempionais. 2019 m. pasaulyje buvome jau antri.

O dabar viskas, turbūt, sustojo dėl pandemijos?

Viskas dabar nebeaišku, su komanda nesitreniruojame, nes užsikrėtus vienam, tektų izoliuoti visą pamainą. Dėl to yra sustabdyti visi pasiruošimai, ruošiamės individualiai namuose.

Jūsų darbe, turbūt, kaip retai kuriame, tenka susidurti su tikrai neeilinėmis situacijomis, su kuriomis ne kiekvienas gali susidoroti. Kas padeda ištverti visus baisumus?

Man asmeniškai padeda tas geras jausmas širdyje, kai žmogui suteiki pagalbą. Labai motyvuoja, kai žinai, kad žmogui padėjai, bent jau stengeisi padėti. Be to, kai esi su uniforma, visai kitaip žiūri į  tą darbą, supranti, kad tu davei priesaiką, tai yra tavo pareiga ir turi ją atlikti kuo geriau. O jeigu pernelyg daug galvosi, vadinasi, ši specialybė yra ne tau.

Mūsų kolektyvas labai draugiškas, mes – kaip šeima, tai labai padeda sklandžiam komandiniam darbui.  Nes kai reikia likviduoti įvykį, vienas – esi niekas, turime veikti kaip komanda. Būna kasdieniniai komandos mokymaisi, per juos mes „susidirbame“ ir žinome, kokio veiksmo vieni iš kitų galime tikėtis. Kiekvienas turime savo pareigas ir padarome darbą iki galo.

Kaip tampama ugniagesiu?

Visų pirma, reikalinga patekti prašymą Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, tada pasitikrinti sveikatą Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Jeigu ji patvirtina tavo tinkamumą, tada yra testuojamas fizinis pasirengimas. Jei atitiksi fizinio pasirengimo reikalavimus, reikia baigti 9 mėn. kursus Ugniagesių gelbėtojų mokykloje.

O fizinio pasirengimo reikalavimai ar labai ambicingi?

Jeigu su sportu bendrauji, tai lengva, bet jeigu ne, tuomet sunkiau. Ten yra tokios rungtys: 3 km. bėgimas, atsispaudimai, prisitraukimai, bėgimas šaudykle… Atsiprašau, aliarmavimas, aš išvažiuoju į įvykį.

Pokalbį tęsiame po įvykio. Papasakokite, kur buvote iškviesti?

Degė žolė. Pavasarį labai populiarus įvykis: būna, kad per dieną kelis kartus važiuojam, pasitaiko ir po savaitę be žolės gaisro. Dabar yra sumažėję tokių gaisrų, nes jaunimas pasyvesnis, daugiau prie kompiuterių sėdi, o ir apleistų laukų mažiau, ūkininkai pradėjo geriau juos prižiūrėti.

Kokios savybės reikalingos geram ugniagesiui?

Fizinė ištvermė, taip pat psichologiškai tvirtas turi būti, nes pasitaiko įvykių, po kurių sunku atsigauti. Man pačiam teko būti įvykyje, kur du žmonės buvo sudegę, tai kelias paras negalėjau žiūrėti į maistą. Praeitą pavasarį buvo didelis sprogimas su žmonių aukomis, tai kurį laiką tie vaizdai persekiojo. Ne bet kam toks darbas, kur su mirtimi tenka susidurti. Taip pat labai svarbus šioje profesijoje yra ir noras tobulėti, nes kiekvienas įvykis vis kitoks, ir tam turi ruoštis.

Kalbant apie tas baisias situacijas, ar yra kokia pagalba ugniagesiams?

Yra. Jeigu kam sunku atsigauti, yra Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos psichologas, tada bendrauji su juo. Bet kol kas man pavyksta pačiam susitvarkyti. Jeigu nepavyktų, vadinasi, netinka tau ta specialybė.

Kuriozinių ar juokingų situacijų Jūsų darbe, matyt, nedaug. Bet vis dėlto, gal yra ką papasakoti skaitytojams?

Man asmeniškai tokių situacijų neteko patirti, bet pabendravęs su kolegomis iš jų išgirdau vieną istoriją. Įvykio esmė – kačiukas, kuris įlipęs į medį negali išlipti. Ugniagesiai iškėlė jį, paleido ant žemės, o jis vėl užsiropštėį kitą medį. Iškėlė ugniagesiai jį ir iš to kito medžio, o jis analogiškai įsilipo į trečią medį. Tada su  kaimynų pagalba buvo ieškomi šeimininkai, o juos suradus, jiems kačiukas ir atiduotas. Nežinau, kodėl psichologiškai atrodo, kad medyje kniaukiantis katinas kankinasi, gal jo visai kiti tikslai, gyvūnų kalbos mes juk nesuprantam. Kiek domėjausi, dokumentinių filmų mačiau, tai, man atrodo, kad kaip katinas įlipo į medį, taip ir išlips.

Ko palinkėtumėte sau ir kolegoms?

Sau palinkėčiau daugiau iššūkių, pasiekimų garsinant ugniagesio vardą, ir likti tokiam, koks esu, nes, kaip suprantu, kolegoms patinku. Kolegoms linkiu sveikatos, psichologinės ištvermės. Mes, ugniagesiai, turime tokį palinkėjimą: sausų rankovių. Nes kai jos šlapios, vadinasi, kažkam atsitiko nelaimė. Nesakome kolegoms – geros tarnybos, nes tada gali būti, kad teks važiuoti į įvykį, o linkime sausų rankovių, t.y. kad nebūtų jokių nelaimių, kurių padarinius reiktų likviduoti.

Gintautas Samauskis yra Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (priklauso Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai) narys.

Su kovo 11, juk Laisvė – tai galimybė kurti gyvenimą…

 Kurkime jį prasmingą, šviesų, šiltą…

LUGPSS pirmininkas

SPRENDIMAS DĖL LIETUVOS TEISĖSAUGOS PAREIGŪNŲ FEDERACIJOS 2020-12-11 SKUNDO Nr. 4-277

IŠVADOS DĖL LIETUVOS TEISĖSAUGOS PAREIGŪNŲ FEDERACIJOS SKUNDO

Gražių švenčių, saugaus darbo...

LUGPSS pirmininkas

2020 m. Spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir profesinės sąjungos pasirašė 2021 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį. Toks susitarimas pasirašomas jau trečius metus iš eilės.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės Loretos Soščekienės teigimu, ši sutartis – puikus socialinio dialogo pavyzdys, kuris ateityje turėtų tapti tradicija, nepriklausomai nuo valdžių kaitos ir rinkimų rezultatų.

Ši sutartis bus taikoma sutartį pasirašiusioms profesinių sąjungų organizacijoms ir jas sudarančioms profesinėms sąjungoms.

„Mano nuomone, Nacionalinę kolektyvinę sutartį turėtų pasirašyti tik nacionaliniai profesinių sąjungų centrai. Deja, kol kas darbo kodekse nėra pakankamai aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis galima būtų profesinių sąjungų junginius pripažinti nacionaliniais centrais. Pavadinimuose esantis žodis „nacionalinis“ dar savaime nesuponuoja teisės į realų organizacijos statusą“, – pasakoja L. Soščekienė.

Deryboms prisistačiusių profesinių sąjungų centrų narių skaičiaus skirtumai ženklūs (nuo 1500 iki 50 000), struktūros skirtingos. Pagaliau, atstovaujamų organizacijų skaičius ir interesų skirtumai (mokytojai, pareigūnai, ministerijų ar bibliotekų darbuotojai) gerokai apsunkino sutarties nuostatų derinimą tarp pačių profesinių sąjungų.

Išryškėjo organizacijų kompetencijų ir darbo metodų skirtumai, noras Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje spręsti labai specifines problemas, kartais net perrašant darbo kodekso nuostatas. Reikia pasidžiaugti, kad visiems pavyko susitarti ir rasti kompromisus.

SUTARTYJE ĮTVIRTINTOS PAPILDOMOS GARANTIJOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ NARIAMS

• Profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos. Jos turi būti išnaudojamos Sutarties galiojimo laikotarpiu, kitu atveju jis praranda teisę į tokias dienas. Šios papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos pridedamos, neatsižvelgiant į tai, kad profesinės sąjungos nariui priklauso teisė į pailgintas ir (ar) papildomas atostogas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu darbo, valstybės tarnybos, vidaus tarnybos santykiai su profesinės sąjungos nariu pasibaigia 2021 m. vienoje iš įstaigų, nurodytų Sutarties priede, ir jis yra nepasinaudojęs teise į papildomas mokamas kasmetines atostogas pagal Sutartį ir (arba) yra išnaudojęs tik dalį šių atostogų, jam turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas papildomas mokamas kasmetines atostogas pagal Sutartį proporcingai 2021 m. dirbtam laikotarpiui. Jeigu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnai išstoja iš profesinės sąjungos, jiems šiame skyriuje nustatytos papildomos garantijos negalioja.
• Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos nariui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programas(pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas) arba kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgus į besimokančiojo poreikius. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas.
• Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Šia teise negali pasinaudoti pagal formaliojo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas besimokantis profesinės sąjungos narys, kuris naudojasi Sutarties suteikiama teise į mokamas mokymosi atostogas.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad vienas šios sutarties skyrių įsigalioja ne 2021 m. sausio 1 d., o nuo sutaries pasirašymo dienos.

Šalys susitaria užtikrinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas: skatinti įstaigas dirbti saugiomis darbo sąlygomis, be psichologinio smurto, priekabiavimo darbe, numatyti tinkamas priemones ir skirti pakankamą finansavimą psichologinio smurto darbe prevencijai. Leisti netrukdomai darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams jungtis į profesines sąjungas.

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

• Atstovaudamos savo nariams įstaigose, klausimus, susijusius su darbo užmokesčiu, profesinės sąjungos pirmiausia spręs tiesioginėmis derybomis tarp Vyriausybės įgaliotų atstovų ir profesinių sąjungų atstovų.
• Dėl Sutartyje susitartų klausimų bus laikomasi priimtos bendros pozicijos ir kartu atstovaujama ją ginant.
• Bendradarbiaujama su darbo tarybomis siekiant, kad būtų tinkamai atstovaujami ir ginami įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų interesai.
• Skatinama profesinių sąjungų narius nepiktnaudžiauti savo teisėmis, bendradarbiauti su darbdaviu, siekti bendros darbdavio ir visų jo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų ir / ar vidaus tarnybos sistemos tarnybos pareigūnų gerovės, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir visomis pastangomis prisidėti prie darbovietės strateginių tikslų siekimo.

SUTARTIES ŠALYS SIEKIA, KAD ATSKIROJE ĮSTAIGŲ ŠAKOJE BŪTŲ SUDARYTA VIENA ŠAKOS KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

• Vyriausybė įsipareigoja, Darbo kodekso 188 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka dalyvauti nacionalinio ar šakos lygmens kolektyvinėse derybose įstaigose prisistačius pirmai profesinių sąjungų organizacijai, informaciją apie tai paskelbti viešai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje, taip pat atskirai informuoti Sutartį pasirašiusias profesinių sąjungų organizacijas.
• Profesinės sąjungos įsipareigoja bendradarbiauti tarpusavyje, siekdamos sudaryti vieną šakos kolektyvinę sutartį.
• Darbdavio lygmens profesinės sąjungos, kurios yra Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų narės, pagal Darbo kodeksą turi teisę į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją, turi teisę kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu. Darbo tarybai atsisakius dalyvauti tokiose konsultacijose, profesinė sąjunga gali tokia teise pasinaudoti viena.
• Vienasmenis profesinės sąjungos valdymo organas negali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jo būtinosios darbo sutarties sąlygos bei pareiginės nuostatos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ir pareiginėmis nuostatomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ir pareiginėmis nuostatomis be išankstinio darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimą profesinė sąjunga gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per trisdešimt dienų.
• Įstaigų, kuriose veikia profesinės sąjungos, metinių darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimas derinamas su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga.
• Įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai turi būti didinami sistemiškai, atsižvelgiant į minimaliojo darbo užmokesčio bei pareiginės algos bazinio dydžio augimą, didesnį dėmesį skiriant mažiausių koeficientų didinimui, o valstybės biudžeto lėšos šiems padidinimams paskirstomos įstaigoms proporcingai darbo užmokesčio fondams ir atsižvelgiant į siekį didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį.
• Visų lygmenų darbdaviai atitinkamo lygmens profesinės sąjungos prašymu pateikia jai visą informaciją, kuri reikalinga teisės aktais reglamentuojamai profesinės sąjungos veiklai užtikrinti.
• Inicijuojant derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo šakose, kuriose darbdavių organizacijos teises ir pareigas atlieka Vyriausybė, prisistatoma tiesiogiai Vyriausybei. Vyriausybė vesti derybas įgalioja atitinkamos valdymo srities ministeriją ar kitą Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos ne vėliau kaip per keturiolika dienų.

Kaip ir pernai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos šakos, savo sudėtyje vienijančios profesinių sąjungų organizacijas ir jas sudarančių profesinių sąjungų narius – darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnus, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis pasirašys šį susitarimą.

2020-10-16
LTPF informacija

Tinkamas socialinis dialogas garantuoja teigiamus pokyčius sistemoje. Tuo ir vėl įsitikinome mes ir LTPF sudėtyje veikianti Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (ŠAUGPS).

Kolegoms Šiauliuose bendraujant su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovybe pavyko sutarti dėl papildomų 16 etatų formavimo ugniagesiams Kuršėnų miestelyje.

Šiuo metu Kuršėnuose gyvena apie 11 tūkst., o aplinkui esančiuose kolektyviniuose soduose ir kaimuose – dar 15 tūkst. gyventojų. Tačiau miestelyje budi vos trys ugniagesiai gelbėtojai.

Rajonų centruose įprasta turėti po du gelbėjimo skyrius. Ir nors Kuršėnai nėra rajono centras, čia ir aplink gyvenančių žmonių skaičius didesnis, negu kai kuriuose kituose rajonuose. Ar trys ugniagesiai gali tinkamai užtikrinti gyventojų saugumą ir greitai reaguoti į situacijas? Karčios patirtys įrodė, kad tikrai ne.

„Miestelyje budi vienas skyrius ugniagesių – vienas ekipažas. Buvo atvejis, kai šiam ekipažui išvykus į gelbėjimo darbus kitoje rajono vietoje, Kuršėnuose degė automobilis. Tai kol iš Šiaulių atvyko ugniagesiai, tas automobilis beveik sudegė. Tuo atveju tai buvo tik transporto priemonė, bet įsivaizduokite, jei degtų kažkieno namai? Jei rizikoje atsidurtų žmonių gyvybės?“, - apie darbuotojų stokos problemą pasakoja ŠAUGPS pirmininkas Juozas Pocius.

J. Pocius šią problemą PAGD vadovybei pristatęs jau seniai, departamentui dar turėjus kitą vadovą. Vis tik, esminis dialogas ir realūs pokyčiai vykti pradėjo tik vadovauti atėjus dabartiniam departamento vadovui vidaus tarnybos generolui Sauliui Greičiui, teigia profesinės sąjungos pirmininkas.

„Drauge su profesine sąjunga kalbėti šia tema su generolu pradėjome gegužės mėnesį, - pasakoja Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis. - Tuomet S. Greičius pažadėjo, kad padės problemą spręsti. Jau rugpjūčio mėnesį sutarėme, kad rugsėjį bus išleistas įsakymas, nurodantis Šiaulių priešgaisrinei gelbėjimo valdybai pirmame etape paskirti 8 papildomus etatus. Rugsėjį sužinojome, kad mums skirs 16 papildomų etatų. 8 jų jau pradėjome komplektuoti, kitus 8 tikimės sukomplektuoti iki šių metų galo.“

Profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius džiaugiasi, kad visapusiškai geranoriškai problemos sprendime dalyvavo ir Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos administracija, ir PAGD vadovybė: „Ir ugniagesiai turės geresnes darbo sąlygas, ir rajono gyventojai galės jaustis ramūs ir saugūs.“

„Man džiugu žinoti, kad mūsų, LTPF, nariai, tokie veiklūs ir atsidavę, - sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė. - ŠAUGPS pirmininkas J. Pocius dar kartą įrodė, kaip nuoširdžiai jam rūpi ugniagesių sauga ir geros, kokybiškos darbo sąlygos. Dėkoju už konstruktyvų darbą jam ir departamento vadovybei.“

Valdybos viršininkas K. Bautronis užsiminė ir apie naujos Kuršėnų gaisrinės statybas. Dabar miestelyje stovintis gaisrinės pastatas buvo pastatytas dar 1936 metais. Jame darbuotojams sąlygos jau per prastos, garažai per maži. Tad nuspręsta statyti naują gaisrinę, kurios statybos darbus planuojama užbaigti iki kitų metų galo.