Dokumentą peržiūrėkite čia

PROJEKTAS

 

 

 

VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS

ŠAKOS KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

 

2017 m.            d. Nr.

Vilnius

 

              Ši Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šakos kolektyvinė sutartis (toliau – sutartis) yra sudaryta tarp Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), įstaigos kodas 188601311, buveinės adresas Švitrigailos g. 18, Vilnius, atstovaujamo PAGD direktoriaus Kęstučio Lukošiaus, veikiančio pagal 2017 m.  .......   d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. .....  „Dėl įgaliojimų pasirašyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šakos kolektyvinę sutartį suteikimo“ suteiktus įgaliojimus, ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų profesinių sąjungų jungtinės atstovybės (toliau – jungtinė atstovybė), veikiančios pagal 2016 m. lapkričio 10 d. susitarimą bei atstovaujamų profesinių sąjungų įstatus, sudarytos iš Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo, įstaigos kodas 191994390, buveinės adresas J. Jasinskio g. 9, Vilnius, atstovaujamo pirmininko Algio Lisausko, Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, įstaigos kodas 303075783, buveinės adresas J. Jasinskio g. 9-207, Vilnius, atstovaujamos pirmininko Vytauto Aleksandravičiaus, ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, įstaigos kodas 300118795, buveinės adresas V. Mykolaičio-Putino g. 5,Vilnius, atstovaujamos pirmininko Sauliaus Džiauto.

              Sutartyje PAGD ir jungtinę atstovybę sudarančios profesinės sąjungos toliau kartu ir atskirai vadinami Šalimis. Atstovybė veikia kaip ją sudariusių profesinių sąjungų bendras junginys šiai sutarčiai pasirašyti.

              Sutartyje Šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties.

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šioje Sutartyje vartojamos sąvokos:
   1. Darbuotojas – valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT)  pareigūnas, karjeros valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį;
   2. Profesinė sąjunga – jungtinę atstovybę sudarančios profesinės sąjungos.

Kai į darbdavio sudaromas darbo grupes, komisijas, komitetus ar kt. sutartyje nustatytais atvejais įtraukiamas profesinės sąjungos atstovas, atstovą (kelis ar vieną bendru sutarimu) deleguoja jungtinę atstovybę sudarančios profesinės sąjungos (šios sutarties Šalimi esančios profesinės sąjungos).

Kitos Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir kituose įstatymuose vartojamas sąvokas.

2. Sutarties tikslai:
   1. plėtoti socialinę partnerystę, sudaryti patrauklias, palankias tarnybos/darbo VPGT sąlygas;
   2. didinti VPGT prestižą, gerinti santykius tarp darbdavio ir profesinių sąjungų, skatinant darbdavio, profesinių sąjungų ir darbuotojų bendradarbiavimą darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais;
   3. formuoti VPGT tradicijas, kultūrą, stiprinti darbuotojų profesionalumą ir motyvaciją, skatinti nepakantumą korupcijai, skleisti demokratines vertybes ir principus asmeniniame bei visuomeniniame gyvenime;
   4. derinti Šalių interesus ir siekti jų pusiausvyros.
3. Santykiai tarp Šalių grindžiami šiais principais:
   1. lygiateisiškumo, geranoriškumo, sąžiningumo, tarpusavio pagarbos;
   2. savanoriškumo, priimant Šalims aktualius klausimus;
   3. įstatymo ir kitų teisės aktų viršenybės;
   4. prisiimtų įsipareigojimų vykdymo;
   5. viešumo, informavimo ir konsultavimo;
   6. darbuotojų teisių ir pareigų dermės įgyvendinimo, vienodo profesinių, ekonominių bei socialinių teisių bei interesų gynimo ir nediskriminavimo;
   7. tarpusavio kontrolės ir atsakomybės.
4. Šalys įsipareigoja:
   1. vykdyti šią sutartį;
   2. keistis aktualia informacija, konsultuotis, reaguoti į Šalių pasiūlymus ir prašymus;
   3. padėti viena kitai siekti Sutartyje nustatytų tikslų;
   4. nepažeisti Šalių diskrecijos priimant sprendimus;
   5. siekti, kad darbuotojai nepažeistų tarnybinės/darbo drausmės.
5. Sutarties taikymas:
   1. sutartis taikoma visiems darbuotojams, įskaitant tuos, kurie bus priimti į pareigas po šios sutarties įsigaliojimo, neatsižvelgiant į jų narystę profesinėje sąjungoje;
   2. darbuotojų tarnybos ir darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymai, PAGD direktoriaus įsakymai ir ši sutartis.
6. Profesinių sąjungų atstovavimas:
   1. kai sutartyje nurodytais atvejais profesinės sąjungos turi deleguoti vieną savo atstovą į darbo grupes, komisijas, tarpusavio susitarimu deleguojamas bendras atstovas;
   2. profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl bendro atstovo, minėtos darbo grupės, komisijos gali veikti be Profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo.
7. Darbo tarybos VPGT įstaigose nesudaromos. Šia sutartimi šalys susitaria, kad visas darbo tarybų teises ir pareigas įgyja profesinė sąjunga.

 

 

II SKYRIUS

KONSULTACIJOS, KEITIMASIS INFORMACIJA, PROFESINĖS SĄJUNGOS DALYVAVIMAS DARBDAVIUI PRIIMANT SPRENDIMUS

 

8. Šalys keičiasi informacija apie rengiamų teisės aktų, susijusių su darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų pokyčiais, projektus per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.
9. PAGD, rengdamas teisės aktų, susijusių su esminėmis darbuotojų darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis, projektus, raštu informuoja apie tai profesinę sąjungą, pateikia jai parengtą projektą ir nustato ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą pastaboms ir (ar) pasiūlymams teikti. Profesinės sąjungos pateiktos pastabos ir (ar) pasiūlymai yra aptariami žodžiu PAGD ir profesinių sąjungų susirinkime arba raštu PAGD pateikiant motyvuotą atsakymą. 
10. Profesinė sąjunga įsipareigoja teikti PAGD informaciją ir padėti spręsti klausimus bei problemas, susijusias su socialine ir emocine padėtimi VPGT. Duomenis apie profesinės sąjungos valdymo organų narių pasikeitimą profesinė sąjunga pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
11. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su darbuotojų darbo, profesinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis bei garantijomis, per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos.
12. Šalys įsipareigoja sukurti nuolatinį Valdymo komitetą. Šalys skiria po  tris atstovus į Valdymo komitetą. Jo sudėtį, su profesine sąjunga suderintą darbo reglamentą tvirtina PAGD direktorius. Bet kuriai iš Šalių paprašius, Valdymo komitetas organizuoja posėdžius ir aptaria iškilusias, su darbo sąlygomis ir socialinėmis garantijomis susijusias, problemas. Valdymo komitetas gali patarti ir teikti rekomendacijas profesinei sąjungai ir VPGT. Laikas, praleistas vykdant Valdymo komiteto nario funkcijas, laikomas darbo laiku. Šalys įsipareigoja teikti Valdymo komitetui visą reikalingą informaciją problemoms spręsti. Valdymo komitetas pirmojo posėdžio metu išrenka Valdymo komiteto pirmininką pusės metų kadencijai.
13. Šalys įsipareigoja iš anksto informuoti viena kitą apie renginių organizavimą, seminarus, konferencijas, kuriuose bus aptariami klausimai, susiję su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis garantijomis, darbo užmokesčiu, darbo organizavimu ir pan.
14. PAGD, prieš priimdamas sprendimą dėl VPGT įstaigų vidinių struktūrinių pertvarkymų, apimančių vidaus struktūrinių padalinių sujungimą, prijungimą, skaidymą ar panaikinimą, sprendimą dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo (pareigybių skaičiaus mažinimo) ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui ar darbuotojų teisinei, ekonominei, socialinei padėčiai, taip pat dėl esminių darbo organizavimo pakeitimų, raštu informuoja profesinę sąjungą ir konsultuojasi su paskirtais atstovais dėl tokių sprendimų priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams, dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Minėta informacija profesinei sąjungai raštu pateikiama ne vėliau kaip 30 dienų iki numatomų konsultacijų pradžios.
15. PAGD sudaro sąlygas skelbti informaciją apie profesinės sąjungos veiklą, kitą darbuotojų bendruomenei aktualią informaciją PAGD interneto svetainėje www.vpgt.lt, intranete, skiria ne mažiau 1/5 informacinio leidinio „Ugniagesys“ dalies profesinės sąjungos informacijai arba prie šio leidinio prijungia vieną A3 formato informacinį leidinį „VPGT partnerių dialogas“ (profsąjungų aktualijos). Pastarojo leidinio platinimą organizuoja PAGD.
16.  PAGD ne rečiau kaip kas metų ketvirtį  raštu informuoja profesinę sąjungą apie VPGT finansinę padėtį (taip pat pateikia visą informaciją susijusią su darbuotojų darbo užmokesčiu, įskaitant darbo užmokesčiui skirtų asignavimų panaudojimą), o profesinė sąjunga turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto planavimo, panaudojimo. Profesinės sąjungos pateikti siūlymai, pastabos aptariamos PAGD ir profesinės sąjungos atstovų susirinkime.
17. Profesinės sąjungos atstovai stebėtojų ar narių teisėmis įtraukiami į PAGD sudaromas patariamąsias komisijas ir darbo grupes, kurios sprendžia klausimus, susijusius su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis bei interesais. Laikas, praleistas tiesiogiai vykdant šias funkcijas, laikomas darbo laiku.
18. Apie naujai sudaromas komisijas ir darbo grupes, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su darbuotojų profesinėmis, ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais, PAGD kiekvienu atveju ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas informuoja profesinę sąjungą, kuri per rašte nurodytą laiką, bet ne mažiau kaip 2 darbo dienos, pateikia savo atstovo kandidatūrą. Jeigu per PAGD nurodytą laiką profesinė sąjunga nedeleguoja į komisiją ar darbo grupę savo atstovo, laikoma, kad ji atsisakė šios teisės.                                               
19. Iškilus abejonių dėl PAGD sudarytų komisijų sprendimų teisėtumo, profesinė sąjunga per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai motyvuotu raštu informuoja PAGD direktorių, kuris priima sprendimą ir apie jį informuoja profesinę sąjungą.

 

III SKYRIUS

Darbuotojų TARNYBOS (DARBO) ypatumai

 

20. Šalys įsipareigoja siekti, kad VPGT biudžete sutaupytos lėšos būtų skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti bei socialinei partnerystei skatinti.
21. Profesinė sąjunga turi teisę teikti pasiūlymus dėl darbuotojų paskatinimo/apdovanojimo ir dalyvauti darbuotojų skatinimo procese.
22. Darbuotojams, neturintiems galiojančių tarnybinių/drausminių nuobaudų, 15, 20, 25, 30, 35, 40  tarnybos/darbo metų progomis skiriama 1 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė piniginė išmoka. 
23. Kiekvienais metais VPGT įstaigos specialiasias transporto priemones su švyturėliais draudžia KASKO draudimu be išskaitos.
24. Šalys įsipareigoja siekti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nurodytiems pareigūnams, kuriems nustatytomis sąlygomis kompensuojamos važiavimo išlaidos, maksimalus važiavimo išlaidų kompensacijos dydis vienam pareigūnui per vieną mėnesį būtų 1 Lietuvos Respublikos Seimo nustatyto atitinkamų metų valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos bazinis dydis.
25. Ugniagesiams gelbėtojams ir skyrininkams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kompensuojamos važiavimo išlaidos ne mažesne apimtimi, nei  Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nurodytiems pareigūnams.
26. Jei VPGT įstaigose sudaroma komisija darbuotojo galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui/darbo drausmės pažeidimui tirti, darbuotojo sutikimu apie tai informuojama profesinė sąjunga, kurios narys yra darbuotojas.
27. VPGT įstaigos vadovas, gavęs tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) išvadą, prieš patvirtindamas ją ir išspręsdamas klausimą dėl darbuotojo patraukimo tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą – atleidimą iš darbo (vidaus tarnybos), išskyrus neblaivių darbuotojų padarytus tarnybinius/drausmės nusižengimus, profesinei sąjungai, kurios narys yra darbuotojas, pateikia tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo) kopiją. Profesinė sąjunga turi teisę pateikti savo nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) išvados, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas darbuotojui nėra susijęs su jo naryste profesinėje sąjungoje, per teisės aktuose VPGT įstaigos vadovui nustatytą terminą sprendimui dėl tarnybinio patikrinimo (tarnybinio nusižengimo tyrimo) išvados patvirtinimo priimti.
28. Profesinė sąjunga gali teikti motyvuotą siūlymą VPGT įstaigos vadovui panaikinti darbuotojo tarnybinę/drausminę nuobaudą anksčiau laiko.
29. Kai mažinamas pareigybių skaičius, kai pareigybė VPGT įstaigoje naikinama dėl reorganizavimo ar darbo organizavimo pakeitimų, VPGT įstaiga, kurioje pareigybė naikinama, per visą įspėjimo apie atleidimą laikotarpį teikia įspėjimą gavusiam darbuotojui ne rečiau kaip kartą per dvi savaites ir likus 2 savaitėms iki numatomos atleidimo datos informaciją apie toje ir kitose VPGT įstaigose esančias laisvas pareigybes (pareigų pavadinimą, pareigybių grupę, įstaigos grupę), o darbuotojo prašymu ir jį dominančių pareigybių aprašymus. Darbuotojui minėta informacija įteikiama tiesiogiai arba jo prašymu siunčiama į tarnybinį arba nurodytą elektroninį paštą.
30.  Kai VPGT įstaigoje mažinamas darbuotojų skaičius ir yra du ar daugiau darbuotojų, kurie atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas turi vienodas teises būti palikti dirbti, dėl likimo dirbti sprendžiama atliekant PAGD direktoriaus nustatyta tvarka atitinkamų darbuotojų vertinimą VPGT įstaigos vadovo sudarytoje komisijoje, kurioje nario teisėmis  dalyvauja profesinės sąjungos atstovas.
31.  Kiekvienas darbuotojas turi teisę nutraukti darbo/tarnybos santykius apie tai raštu įspėjęs VPGT įstaigos vadovą prieš keturiolika kalendorinių dienų. VPGT įstaigos vadovui ir darbuotojui raštu susitarus, darbuotojas gali būti atleistas nepasibaigus šiam terminui.
32. Išleidžiamiems į pensiją pareigūnams ir darbuotojams mokama 4 mėn. jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija.

 

33. PAGD direktorius nustato teisinės pagalbos bei teisinių išlaidų kompensavimo tvarką pareigūnams, vykdžiusiems pavestus vidaus tarnybos uždavinius, funkcijas ir dėl to nukentėjusiems ar galimai viršijusiems tarnybinės rizikos ribas.

 

IV SKYRIUS

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS IR KARJERA

 

34. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje kursantams į mokymosi programą yra įtraukiama ne mažiau kaip 8 val. mokymo socialinio dialogo tematika.
35. Informacinis veikiančių profesinių sąjungų stendas privalo būti kiekvienoje VPGT įstaigoje.
36. Darbuotojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, vadovaudamiesi jų tarnybos/darbo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais, o VPGT įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas karjerai ir darbuotojo kvalifikacijai tobulinti.
37.  Profesinės sąjungos atstovai kviečiami dalyvauti VPGT įstaigų atstovų kasmetiniame mokymo poreikių ir kvalifikacijos tobulinimo krypčių nustatyme.
38. Šalys bendradarbiauja didinant kvalifikacijos tobulinimo planavimo sistemos efektyvumą.
39.  Į VPGT įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, padalinių vadovų kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukiamos su profesine sąjunga suderintos temos apie socialinę partnerystę.
40. VPGT įstaigose organizuojamų tarnybinių mokymų metu profesinei sąjungai sudaromos sąlygos suteikti darbuotojams žinių apie jų darbo, socialinių ir ekonominių interesų gynimą ir socialinę partnerystę.
41.  Į VPGT įstaigų iniciatyva sudaromas komisijas, komitetus ar darbo grupes, į kuriuos įtraukiamų darbuotojų veiklai vykdyti atsiranda specialiųjų ar papildomų kompetencijų poreikis, suderinus su profesine sąjunga, jie gali būti mokomi  VPGT įstaigos lėšomis prieš pradedant tokių komisijų, komitetų ar darbo grupių veiklą. Tokių mokymų programas VPGT derina su profesine sąjunga.
42.  PAGD įsipareigoja standartizuoti specialiuosius reikalavimus pareigybių aprašymams, parengti tipinius specialiuosius reikalavimus atitinkamoms pareigybėms. Tipinių reikalavimų pareigybėms pakeitimai derinami su profesine sąjunga.
43.  Darbdavys, siekdamas padaryti VPGT modernesne, lankstesne ir efektyvesne, įsipareigoja užtikrinti kompetencijų modelį, apimantį visų VPGT įstaigų ir jų struktūrinių padalinių vadovų kompetencijų aprašymus.

 

V SKYRIUS

DARBUOTOJŲ DARBO IR POILSIO LAIKAS

 

44. Darbo ir poilsio laikas VPGT įstaigose organizuojamas vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir šia sutartimi.
45. Darbuotojo, nedirbančio pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo laiko apskaitos laikotarpis yra 1 mėnuo.
46. VPGT įstaigose pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pamainomis, pamainos trukmė yra 24 valandos.  Ši norma gali būti netaikoma Bendrojo pagalbos centro pareigūnams ir darbuotojams. Pamainomis dirbančių pareigūnų ir darbuotojų pareigybių sąrašus tvirtina PAGD direktorius, suderinęs su profesine sąjunga.
47. VPGT įstaigos darbo pradžios ir pabaigos laikas derinamas su profesine sąjunga. Darbo grafikus tvirtina VPGT įstaigos vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas. VPGT įstaigos darbo grafikai ir jų pakeitimai privalomai derinami su profesine sąjunga tik to jai raštu pareikalavus iš VPGT įstaigos vadovo ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki jų paskelbimo viešai. Per tris darbo dienas negavus atsakymo iš profesinės sąjungos, laikoma, kad grafikas suderintas.

 

48. Už informacijos apie galimas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus nedarbo metu patikrinimą atsakingų asmenų laikas nustatomas iš anksto sudarytame budėjimo ne tarnybos metu grafike, kuris derinamas su profesine sąjunga (jei įstaigoje veikia profesinė sąjunga ar yra jos narių). Gavus informaciją apie galimas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus nedarbo metu kviečiamas pareigūnas, kuris minėtą iškvietimo dieną numatytas budėjimo grafike.
49. Darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai teisės aktų nustatyta tvarka paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Vėliau grafikai gali būti keičiami tik ypatingais atvejais (darbuotojų ligos, ekstremalios situacijos paskelbimo, kitais nuo VPGT įstaigos vadovo ar darbuotojo valios nepriklausančiais atvejais). Darbuotojų rašytiniu prašymu, suderintu su komandos, PGT ar padalinio vadovu, gali būti tarpusavyje sukeistos jų pamainos.
50. VPGT įstaigos nustato sąrašą pareigybių, kurias užimantys darbuotojai dėl darbo/tarnybos sąlygų negali palikti darbo vietos ir pertraukos pailsėti ir pavalgyti negali naudoti savo nuožiūra. Tokias pareigas einančių darbuotojų laikas pailsėti ir pavalgyti įskaitomas į darbo laiką.
51.  Darbuotojams kasmetinės atostogos suteikiamos pagal VPGT įstaigos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo įsakymu patvirtintą atostogų grafiką, kuris sudaromas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, atsižvelgiant į darbuotojų prašymus. Jei darbuotojas pageidauja išeiti atostogų ne pagal grafiką ar savo atostogų metu pageidauja likusią jų dalį perkelti vėlesniam laikui, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas pateikia prašymą, suderintą su tiesioginiu vadovu, VPGT įstaigos vadovui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui. VPGT įstaigos vadovo ar jo įgalioto valstybės tarnautojo atsisakymas dėl atostogų datos pagal grafiką pakeitimo, atostogų perkėlimo turi būti motyvuotas ir išdėstytas raštu (viza, rezoliucija ir t.t.).
52.  Kasmetinių atostogų skaidymas į dalis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neribojamas, jei tai netrikdo VPGT įstaigos ar jos struktūrinio padalinio darbo. Darbdavio atsisakymas suteikti atostogas dalimis turi būti motyvuotas ir išdėstytas raštu (viza, rezoliucija ir t.t.). Kasmetinės atostogos negali būti skaidomos dalimis taip, kad tarp dviejų ar daugiau kasmetinių atostogų dalių būtų tik darbuotojo poilsio dienos.
53. Darbuotojams atostogos suteikiamos po jų nepertraukiamo poilsio laiko, kai prašymas dėl atostogų suteikimo pateiktas iki darbo grafiko sudarymo.
54. Teisę pasirinkti 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų laiką, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus, turi (prioriteto tvarka):

1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;

2) darbuotojai, vieni auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;

3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;

4) darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;

5) darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus;

6) profesinės sąjungos nariai;

7) kiti įstatymuose nustatyti asmenys.

55. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. Nesutikimas suteikti laisvą laiką šiam tikslui pagal pateiktą prašymą turi būti suformuluotas raštu.
56. Darbuotojams, neturintiems teisės į sutarties 53 punkte nustatytas papildomas poilsio dienas, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama poilsio diena pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
57.  VPGT įstaigos vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, ir darbuotojo susitarimu, darbuotojui suteikiamos iki 3 mėnesių trukmės nemokamos atostogos, jei tai netrikdo VPGT įstaigos darbo. VPGT įstaigos vadovo atsisakymas suteikti nemokamas atostogas turi būti motyvuotas ir išdėstytas raštu.
58. Ugniagesiams gelbėtojams ir skyrininkams, dirbantiems pagal darbo sutartį, atsižvelgiant į Darbo Kodekso 138 str. 1, 2 ir 5 dalis, kasmetinių atostogų trukmė ilginama atsižvelgiant į nepertraukiamą stažą tose ir joms prilygintose pareigose:

1) iki 10 metų – 24 darbo dienos;

2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

 

VI SKYRIUS

 sauga ir sveikata darbe

 

59. VPGT įstaigos vadovas privalo saugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą, veikloje vengti darbo įstatymų pažeidimų, vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, kartu su profesine sąjunga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos stebėseną, įgyvendinti prevencines ir saugos priemones pagal nustatytus prioritetus.
60. Darbdavys įsipareigoja, kad ne mažiau nei 30 proc. pareigūno vidutinio darbo užmokesčio priemoka, Vidaus tarnybos statute numatyta už darbą, kai raštu pavedama atlikti ir kito pareigūno funkcijas, mokama:
    1. visais atvejais, kai esant laisvai pareigybei, laisvos pareigybės funkciją (funkcijas) atlieka kitas (kiti) pareigūnas (kai neįmanoma VPGT įstaigos darbo organizuoti neatliekant bent vienos funkcijos, numatytos pareigybės, kuri yra laisva, pareigybės aprašyme);
    2. neatsižvelgiant į tai, kad pareigūno pareigybės aprašyme numatyta pareiga atlikti kito nesančio pareigūno funkcijas.
61. Darbdavys įsipareigoja per tris mėnesius nuo šios sutarties įsigaliojimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams spręsti PAGD sudaryti Centrinę darbuotojų saugos ir sveikatos komisiją (toliau – Komisija) ir, suderinęs su profesine sąjunga, patvirtinti jos sudėtį ir darbo reglamentą. Komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus darbdavio ir profesinė sąjungos atstovų.
62. Darbdavys įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Komisijos sudarymo patvirtinti Komisijos parengtus visoms VPGT įstaigoms tipinius darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nuostatus, inicijuoti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų (toliau – komitetai) įsteigimą VPGT įstaigose.
63. Darbdavys įsipareigoja ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo komitetų įsteigimo inicijuoti komiteto narių mokymus, būtinus komiteto veiklai vykdyti. Darbuotojų kolektyvo išrinkti ar darbuotojų atstovų deleguoti komiteto nariai įgyja renkamojo organo nario statusą ir garantijas.
64. VPGT įstaigose veikiančių komitetų nariai, atstovaujantys darbuotojams, gali būti skatinami. Darbas komitete įskaitomas į darbo laiką.
65. Darbdavys įsipareigoja aprūpinti darbuotojus funkcijoms vykdyti būtinomis apsaugos priemonėmis, kurios turi būti sertifikuotos, aprobuotos, teisės aktų nustatytais atvejais atlikta jų metrologinė ir techninė patikra. Darbuotojų sauga, sveikata, funkcijoms vykdyti būtinos priemonės ir mokymai šioje srityje finansuojami darbdavio lėšomis.
66. VPGT įstaigos vadovas užtikrina, kad kiekviena darbo vieta būtų saugi, patogi ir nekenksminga aplinkai, atitinkanti darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normų reikalavimus.
67. Darbdavys užtikrina, kad visuose esamuose, naujai projektuojamuose ir rekonstruojamuose VPGT įstaigų pastatuose būtų įrengtos patalpos, kuriose darbuotojai galėtų pavalgyti ir pailsėti.
68. Apie įvykusius nelaimingus atsitikimus darbe ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sužinojimo apie įvykį darbdavys raštu praneša Komisijai.
69. Darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka periodiškai ar pagal išduotus siuntimus privalo pasitikrinti sveikatą. Darbuotojui laiku be pateisinamos priežasties nepasitikrinus sveikatos, VPGT įstaigos vadovas turi teisę nušalinti darbuotoją nuo darbo/tarnybos atlikimo ir nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį.
70. Privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas (įskaitant kelionės į sveikatos įstaigą laiką, kai sveikatos patikrinimas organizuojamas darbuotojo poilsio laiku) yra įskaitomas į darbo laiką. Darbuotojų sveikatos patikrinimus planuoja ir organizuoja darbdavys.
71. Darbdavys įsipareigoja ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties įsigaliojimo aprūpinti kiekvieną VPGT įstaigos (struktūrinio padalinio) budinčios pamainos darbuotoją papildoma apsaugine ugniagesių apranga.

 

VII SKYRIUS

 PROFESINĖS SĄJUNGOS VEIKLOS GARANTIJOS ir jos narių socialinės garantijos

             

72. Profesinė sąjunga ir jos nariai naudojasi visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių profesinių sąjungų veiklos garantijas bei šios sutarties su darbdaviu suteiktomis teisėmis.
73. Profesinės sąjungos nariai, siekdami pasinaudoti teisės aktų jiems suteikta teise naudotis laisvu laiku profesinės sąjungos pareigoms atlikti (150 valandų darbo laiko per metus, už kurį mokamas darbo užmokestis), apie tai turi raštu ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas informuoti darbdavį. Šia teise profesinės sąjungos nariai privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiaujant. Į šį laiką neįskaitomas laikas, būtinas dalyvauti patariamųjų institucijų, komisijų ar darbo grupių, sudaromų VPGT įstaigose, posėdžiuose, kai profesinės sąjungos narys dalyvauja šių komisijų darbe nario teisėmis. Profesinės sąjungos narių veikla ne darbo/tarnybos metu neribojama.
74.  Profesinės sąjungos renkamųjų organų nariams bei darbuotojų išrinktiems atstovams jų prašymu ir jei dėl to nebus sutrikdytas VPGT įstaigos darbas, suteikiamos nemokamos atostogos dalyvauti sprendžiant darbuotojų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinės sąjungos organizacinėje veikloje.
75. Profesinė sąjunga gali organizuoti savo narių ar (ir) kitų darbuotojų susirinkimus darbo metu tik apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas informavusi VPGT įstaigos vadovą ir gavusi jo sutikimą. Tokia pareiga taikoma ir tuo atveju, jeigu šie susirinkimai organizuojami ne darbo metu, bet VPGT įstaigų patalpose. Profesinė sąjunga, gavusi VPGT įstaigos vadovo pritarimą, VPGT įstaigos patalpomis, kita infrastruktūra rengiamiems susirinkimams gali naudotis, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams.
76. Profesinės sąjungos nariams sudaromos galimybės dalyvauti profesinių sąjungų nariams rengiamuose seminaruose, konferencijose, mokymo kursuose ir kituose renginiuose, suteikiant tam papildomai ne daugiau kaip 3 darbo dienas per metus, už kurias mokamas darbo užmokestis. Šalims tiesiogiai susitarus, šis laikas gali būti ilgesnis. Apie darbuotojo-profesinės sąjungos nario dalyvavimą šiuose renginiuose profesinė sąjunga raštu praneša darbdaviui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Darbdavys turi teisę neišleisti darbuotojo į pirmiau nurodytus renginius dėl svarbių, iš anksto suplanuotų darbų ar neatidėliotinų užduočių vykdymo. Nesutikimas suteikti laisvą apmokamą laiką šiam tikslui pagal pateiktą prašymą turi būti suformuluotas raštu.

 

77. Profesinės sąjungos nariui tarnybinio kaitumo būdu pereinant dirbti iš vienos VPGT įstaigos į kitą, duomenys apie jo narystę profesinėje sąjungoje (prašymas stoti į profesinę sąjungą, išskaičiuoti nario mokestį) perduodami kitai įstaigai, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas narystės tęstinumas.
78. Profesinės sąjungos įsipareigoja informuoti darbuotojų bendruomenę (VPGT įstaigų stenduose, VPGT įstaigos ir profesinės sąjungos interneto svetainėse ir pan.) apie savo veiklą, o VPGT įstaigų vadovai privalo sudaryti tam sąlygas.
79. Profesinei sąjungai suteikiamos patalpos VPGT įstaigose profesinės sąjungos veiklai vykdyti. Šiomis teisėmis profesinė sąjunga privalo naudotis sąžiningai ir tik jos veiklai vykdyti.
80. VPGT įstaigos vadovo ir profesinės sąjungos susitarimu, profesinei sąjungai gali būti suteikiama VPGT įstaigos valdoma transporto priemonė profesinės sąjungos veiklai vykdyti.

 

VIII SKYRIUS

 BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

81. Sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir galioja 1 (vienus) metus. Jeigu iki sutarties galiojimo termino pabaigos nei viena iš Šalių nepareiškia noro sutartį nutraukti, sutartis tampa neterminuota.
82. Sutartis pakeičiama ar papildoma Šalių susitarimu pasirašant Sutarties pakeitimo ar papildymo protokolą, kuris įregistruojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Pasikeitus teisės aktų reikalavimams ir dėl to atsiradus konkrečių sutarties nuostatų prieštaravimui galiojantiems teisės aktams, tokių Sutarties nuostatų vykdymas stabdomas iki tol, kol Šalių susitarimu jos bus pakeistos, suderinant su galiojančiais teisės aktais.
83. Sutarties tekstas ir informacija apie jos vykdymą skelbiama PAGD ir profesinės sąjungos interneto svetainėse.
84. Įsigaliojus sutarčiai, darbdavys įsipareigoja jos kopiją su nuoroda į elektroninę sutarties versiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiųsti visoms VPGT įstaigoms ir įpareigoja šių padalinių vadovus supažindinti su sutartimi visus darbuotojus.
85. Įsigaliojus sutarčiai, profesinė sąjunga informaciją apie ją ir jos tekstą išplatina visoms kitoms profesinėms sąjungoms, kurios veikia VPGT įstaigose, kuriose galioja ši sutartis.
86. Bet kuri iš Šalių turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešusi kitai Šaliai ne vėliau kaip prieš14 dienų. Pranešimą apie sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
87. Šioje sutartyje priimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolės teisės suteikiamos Šalių įgaliotiems atstovams.
88. Šalys ne rečiau kaip kas tris mėnesius organizuoja susitikimą sutarties įgyvendinimo, vykdymo ir su tuo susijusiems klausimams aptarti.
89. Profesinė sąjunga ir darbdavys ne rečiau kaip kartą per metus (paprastai po šios sutarties Šalių susitikimo) apie sutarties vykdymą informuoja darbuotojus.
90. Sutartis sudaryta keturiais egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią: po vieną darbdaviui ir trims jungtinę atstovybę sudarančioms profesinėms sąjungoms.
91. Darbdavys į metinę veiklos ataskaitą įtraukia informaciją apie sutarties vykdymą.
92. Šalis, mananti, kad ši sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai, apie tai raštu informuoja kitą Šalį ir per dešimt darbo dienų organizuojamas pasitarimas nesutarimams aptarti bei pašalinti. Nesutarus, ginčai sprendžiami  Valdymo komitete. Nepavykus ginčo išspręsti -Valdymo komitete, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
93. Nesutarimai ir ginčai, tarp Šalių atsiradę keičiant ar pildant sutartį, sprendžiami derybomis tarp šios sutarties Šalių. Ginčų nepavykus išspręsti derybomis, gali būti kviečiamas tarpininkas.
94. Darbdavys, savo įsakymais nustatydamas naujas ar keisdamas galiojančias darbo sąlygas ir socialines darbuotojų garantijas, negali jų bloginti lyginant su šia sutartimi, kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

 

 

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

direktorius

Kęstutis Lukošius

 

 

 

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų

susivienijimo pirmininkas

Algis Lisauskas

 

 

 

Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos

pirmininkas

Vytautas Aleksandravičius

 

 

 

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas

Saulius Džiautas

 

 

 

Kauno APGV ugniagesiai-gelbėtojai
PADĖKA

Kauno ugniagesių-gelbėtojų profsąjungos pirmininkui G.Stoniui ir LUGPSS

Dėkojame už glaudų bendradarbiavimą ir finansinę paramą rengiant Kauno APGV ugniagesių-gelbėtojų gatvės futbolo turnyrą vykusį rugsėjo 17 dieną.
 

     Skyrinikas E.Muliuolis

Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas ir Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga kreipėsi į Šiaulių krašto parlamentinės grupės seimo narius su prašymu atkreipti dėmesį į LR priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos biudžeto formavimą 2018 metams. 2017 metų lapkričio 6 dieną Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje įvyko seimo narių Valerijaus Simulik ir Stasio Tumėno susitikimas su ŠAPGV vadovybe ir budinčia pamaina. Susitikimo metu buvo aptarta PAGD-o finansavimo poreikiai 2018 metams. Seimo nariams buvo įteiktas raštiškas pasiūlymas, biudžeto pataisai. Seimo narys Valerijus Simulik užregistravo pasiūlymą PAGD-o finansavimo poreikiui.

Lapkričio 3 dieną, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente įvyko susitikimas su direktoriumi Kestučiu Lukošiumi. Susitikimo metu buvo aptartas ateinančių metų biudžetas, kolektyvinės sutarties pasirašymas bei kiti aktualūs klausimai. Papildomas lėšų poreikis yra patalpintas tinklapyje, atskiru dokumentu. 

Jau yra pasirašytas PAGD-o direktoriaus įsakymas, dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Artimiausiu metu, darbo grupė pradės sutarties svarstymą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas

Kritikuoti profesines sąjungas, atrodo, tapo gero tono ženklu. Net, kai nauji tyrimai akcentuoja daug stiprybių (išvystyta struktūra, aktyvi veikla poliniame lauke, žmogiškasis kapitalas ir kt.), jos vis vien nurašomos kaip „bejėgiškos“.  

Neva, profesinės sąjungos reprezentuoja per mažai darbuotojų, mūsų įtaka per menka ar kažko tiesiog nepadarome. Komiška: VIEN Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) su savo 50 tūkst. narių yra skaitlingesnė nei kelios didžiosios partijos kartu sudėjus. Beje, į LPSK statistiką patenka tik tvarkingai mokantys nario mokestį, kai partijų sąrašuose rasime metus ir ilgiau nesusimokėjusių „narių“.

Nuveikta daug svarbių darbų

Nors esame didžiausia skėtinė profesinių sąjungų organizacija, bet ne vienintelė. Taigi, profesinės sąjungos ne tokios mažos – telkiame iki 15 proc. šalies darbuotojų (nors oponentai mėgina įtikinti pagal ydingą metodiką išrastu rodikliu – 8 proc.).

Suprantama, kad socialiniams „partneriams“ apsimoka menkinti profesinių sąjungų svarbą, jų įtaką. Vis tik nepamirškime esmės: ne kas kitas, o pastarosios sugebėjo sustabdyti beprotišką Darbo kodekso liberalizavimą. Nors jis nėra toks palankus darbuotojams, kokio siekėme, vis tik sugebėjome laiku nukenksminti tiksiančią bombą. Beje, to pasiekėme nepaisant nevienodų derybinių pozicijų ir nuolat laužomų „partnerių“ pažadų.

Taip pat ne kas kitas, o profesinės sąjungos sugebėjo įnešti sveiko proto į daugumą buldozeriu stumtų valstybinių reformų. Taip, čia yra nemažai bėdų, bet įsivaizduokite, kokia prasta situacija būtų, jei profesinės sąjungos nebūtų paprieštaravusios politikų savivalei?

O kur dar nuolatinė svarstomų teisės aktų analizė ir pasiūlymų teikimas, darbas su tarptautinėmis profesinių sąjungų organizacijomis, prisidėjimas prie pozicijų, darančių įtaką Lietuvai, įvairiais ES politikos formavimo klausimais, projektinė veikla, mokymų rengimas, kolektyvinės derybos įmonėse, teisinės narių konsultacijos, žmonių gynimas teismuose ir pan.?

Narių problema – šalies atspindys

Lietuvos profesinėms sąjungoms mėgstama prikaišioti, piktdžiugiškai pirštu baksnojant į kitas šalis ir aiškinant, kad ten jos didesnės, daugiau dalykų daro. Kas tai lemia?

Pirma – iš Lietuvos emigravo keli šimtai tūkstančių darbingo amžiaus žmonių. Taip, profesinės sąjungos irgi nuo to nukenčia – staigmena, ar ne? Kai darbdaviai skundžiasi žmonių trūkumu, galvojama, kaip jiems padėti; kai tai paveikia profsąjungas – laikoma jų silpnumo požymiu ir vis stengiamasi užberti druskos ant žaizdos.

Antra – skirtingų šalių ir verslo struktūros skirtingos. Profesinės sąjungos dažniau kuriasi ir daugiausia darbuotojų sutelkia ten, kur vyrauja stambus verslas. Kokia situacija Lietuvoje? Smulkios ir vidutinės įmonės sudaro apie 99 procentų įmonių! Natūralu, kad darbuotojų organizavimas nėra toks sklandus.

Kadangi profesinės sąjungos negauna subsidijų iš valstybės biudžeto, o išsilaiko pačios, sudėtinga varžytis turimais ištekliais. Kitas dalykas – mūsų žmonės nėra turtingi, bet vis tiek pasirenka mokėti nario mokestį – dažniausiai 1 proc. nuo savo algos – dėl darbuotojams svarbių tikslų.

Darbdavių alergija darbuotojų atstovams

Prie šios dėlionės dar pridėkime darbdavių neigiamą nusistatymą ir pradės ryškėti tikrasis vaizdas. Juk dažnas Lietuvos darbdavys į darbuotojus nežiūri kaip į partnerius, prisidedančius prie verslo klestėjimo.  Veikiau kaip į nuosavybę, su kuria galima elgtis kaip patogiau (baudžiavos laikai dar ne visai išguiti iš lietuvių mentaliteto). Jei tokiose įmonėse darbuotojai užsinori kurti profesinę sąjungą, siekiama tai kuo greičiau užgniaužti.

Nebūkime naivūs: spaudimas, grasinimai atleisti, papildomos, nemalonios užduotys, didesnis krūvis, papirkinėjimai prie atlyginimo pridedant 15 eurų – tai tik kelios „derybinės“ priemonės, kurių imasi ne taip mažai šalies darbdavių. Tai matome versle, policijoje, mokyklose...

O kai kuriose srityse idėjos apie darbuotojų telkimąsis iškart nutildomos. Ar žinote, kuo baigiasi mėginimai įkurti profesines sąjungas prekybos tinkluose? O bankuose (net ir skandinaviškuose)? Geriau atleisti aktyvistus su dosniomis išeitinėmis nei leisti „įsiveisti“ profesinėms sąjungoms.

Visada galima padaryti geriau ir daugiau – to siekiame kiekvieną dieną. Vis tik, mano galva, dirbant tokiomis sąlygomis, profesinės sąjungos padaro daugiau nei iš jų galima tikėtis.

Beje, darbdaviai ką tik įgavo dar vieną svertą, kad galėtų nepaisyti darbuotojų. Tai – darbo tarybos. Taip, yra šalių, kur jos veikia tinkamai, bet Lietuvoje jų prikurta dirbtinai (profsąjungų sąskaita). Kyla didelių abejonių ir dėl to, kieno interesams atstovaus tokie dariniai. Jau dabar matome, kad tai yra veikiau darbdaviui ištikimų statytinių, o ne darbuotojų atstovų darinys.

Taigi, pabandykite lenktyniauti, kai jums prie kojos rišami vis didesni akmenys.

Vidaus reikalų ministerijoje (toliau – VRM) gautas ir išnagrinėtas Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – Susivienijimas) 2017 m. kovo 7 d. kreipimasis Nr. Lv-01 (toliau – Kreipimasis), kuriame keliami klausimai dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (toliau – PAGD) pareigūnų veiklos ir šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo ir problematikos, taip pat finansavimo klausimų. Atsižvelgdami į PAGD raštu pateiktą informaciją, teikiame šią informaciją dėl Kreipimesi keliamų klausimų.

1. Kreipimesi nurodyta, kad, vadovaujantis PAGD direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-421, PAGD ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdantiems PAGD ir jam pavaldžių įstaigų (išskyrus Bendrąjį pagalbos centrą) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (toliau – pareigūnai), dirbantiems pamainomis, taikoma vieno mėnesio suminė darbo laiko apskaita. Taip pat nurodoma, kad vieno mėnesio suminė darbo laiko apskaita yra ydinga ir probleminė, nes kyla daug nepatogumų perskirstant pajėgas, sprendžiant klausimus dėl darbo apmokėjimo ar kompensavimo poilsio dienomis, ir tokios problemos neiškiltų, jei būtų taikoma dviejų, trijų ar keturių mėnesių suminė darbo laiko apskaita.

Informuojame, kad,  vadovaujantis PAGD direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1-68 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1-421 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“, nuo 2017 m. balandžio 1 d. nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdantiems PAGD ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, dirbantiems pamainomis, taikoma trijų mėnesių (vieno ketvirčio) suminė darbo laiko apskaita.

2. Kreipimesi keliamas klausimas dėl PAGD pavaldžiose įstaigose nusistovėjusios praktikos dėl dirbančių vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnų, kuriems už budėjimą namuose neapmokama, o apmokama tik už faktiškai dirbtus darbus, kai toks ne tarnybos metu iškviestas pareigūnas tikrina gautą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus.

Susivienijimas pateikė informaciją, kad apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose yra patvirtinti tvarkos aprašai, kuriuose nustatyta, kad namuose budintiems pareigūnams apmokama tik už faktiškai dirbtus darbus. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Šiaulių APGV) viršininko 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintame Šiaulių APGV gautos informacijos apie galimas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus patikrinimo organizavimo tvarkos apraše nustatyta, kad sudaromi pareigūnų, tikrinančių gautą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir kilusius gaisrus, grafikai pateikiami Bendrojo pagalbos centro teritoriniam padaliniui, o išvykus budinčiam pareigūnui ne tarnybos metu, turi būti fiksuojama jo darbo trukmė ir apmokama pagal faktiškai dirbtą laiką. Kreipimesi taip pat nurodyta, kad apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose yra nustovėjusi praktika, kai pareigūnų budėjimo grafikai sudaromi savaitėmis, ir budintys ne tarnybos metu pareigūnai privalo būti budimame režime, kad juos galima būtų iškviesti atlikti tam tikrus veiksmus (patikrinti gautą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir kilusius gaisrus).

PAGD pateikė informaciją, kad vadovaujantis apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų viršininkų nustatyta tvarka taikoma tokia darbo organizavimo forma, kai pareigūnai neskiriami budėtojais pagal budėjimo grafikus, o skiriami atsakingais už informacijos apie galimas nusikalstamas veikas ir kilusius gaisrus rinkimą per atitinkamą laikotarpį. Tokia funkcija nustatyta pareigūnų, skiriamų atsakingais, pareigybių aprašymuose; sudaromuose atsakingų pareigūnų grafikuose nėra iš anksto aptarta pareigūno buvimo vieta; išvykimas į įvykio vietą vykdomas ne tik laisvu nuo tarnybos metu; atsakingu pareigūnas skiriamas ilgesniam laikui nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatytas budėjimo laikas.

Įvertinus Kreipimesi ir PAGD pateiktą informaciją konstatuotina, kad:

1) yra iš anksto patvirtintas grafikas – pareigūno laisvas nuo tarnybos laikas;

2) pagal iš anksto nustatyta grafiką laisvu nuo tarnybos metu iškviestas pareigūnas turi atvykti ir atlikti neatidėliotinus veiksmus (pvz., atlikti neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą);

3) pagal iš anksto patvirtintą grafiką nustatytu laiku pareigūnas turi būti pasirengęs atvykti atlikti nustatytus neatidėliotinus veiksmus, t. y. jam taikomi tam tikri apribojimai;

4) nors nenurodyta konkreti pareigūno buvimo vieta (pvz., namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, kaip nustatyta Statuto 39 straipsnio 1–2 dalyse), tačiau faktiškai pagal grafiką nustatytu laiku pareigūnas turi būti tarnybos vietovės vietoje arba arti jos, kad iškviestas galėtų atvykti atlikti nustatytus neatidėliotinus veiksmus.

Atsižvelgdami į tai manome, kad pareigūno skyrimas atsakingu už informacijos rinkimą ir įpareigojimas jam pagal nustatytą grafiką ne tarnybos metu atvykti atlikti tam tikrus veiksmus (rinkti informaciją apie galimas nusikalstamas veikas ir kilusius gaisrus) savo esme yra budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, nustatytas Statuto 39 straipsnyje. Toks budėjimo namuose laikas, vadovaujantis Statuto 39 straipsniu, turi būti prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko (faktiškai atliekamų veiksmų laikas – darbo laikui), todėl turi būti apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareigūnams neapmokama už jų faktinį budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką, neatitinka Statuto 39 straipsnio nuostatų. Be to, toks budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, kreipsimės į PAGD vadovybę įpareigodami spręsti susidariusią situaciją dėl netinkamo Statuto 39 straipsnio nuostatų taikymo, siekdami užtikrinti, kad už faktinį budėjimo laiką pareigūnams būtų apmokama teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Kreipimesi nurodyta, kad PAGD pavaldžiose įstaigose nesuderinta bendra personalo pareigybių politika, nes priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose (toliau – PGT), kurių aptarnaujamose teritorijose yra panašus gyventojų skaičius (Biržai, Gargždai, Lazdijai ir t. t.), pareigybių skaičius nevienodas. Susivienijimo nuomone, tokia situacija PAGD pavaldžiose įstaigose sukelia papildomą įtampą, leidžia galvoti, kad tam tikros įstaigos yra išskirtinės ir privilegijuotos, be to, kyla ginčų dėl finansavimo skyrimo.

Informuojame, kad, Vidaus reikalų pareigūnų registro 2017 m. balandžio 21 d. duomenimis, Kreipimesi paminėtose PGT įsteigtų pareigybių ir užimtų pareigybių skaičius yra maždaug vienodas: Biržų PGT – 41 įsteigta pareigybė ir 37 užimtos pareigybės, Gargždų PGT – 41 įsteigta pareigybė ir 37 užimtos pareigybės, Lazdijų PGT – 38 įsteigtos pareigybės ir 36 užimtos pareigybės. PADG nurodė, kad pareigybės PAGD pavaldžiose įstaigose steigiamos atsižvelgiant į Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“, nustatytus minimalius budinčių pamainų sudėties reikalavimus ir įvertinant turimą techniką bei esamas sąlygas budinčioms pamainoms.

4. Kreipimesi teigiama, kad nėra tinkamai suderinti teisės aktai, reglamentuojantys savanorystę, ir kad iškilo problema tiems darbuotojams, kurių darbo stažas daugiau kaip 10 metų, nes jie norėtų tapti savanoriais ugniagesiais, tačiau to negali padaryti, nes neturi ugniagesio pažymėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 18² straipsnio 7 dalimi (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1330 redakcija), savanorių ugniagesių įvadinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimo kursus (mokymus ir (ar) pratybas) organizuoja savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ar kitas šios savanoriškos veiklos srities organizatorius. Pretendentas į savanorius ugniagesius, dalyvaujantis gesinant gaisrus, išklauso įvadinio mokymo kursą ir išlaiko egzaminą. Tai netaikoma esamiems ir buvusiems savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir darbuotojams. Savanoriams ugniagesiams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir periodiškumu organizuojami kvalifikacijos tobulinimo kursai (mokymai ir (ar) pratybos). Atsižvelgdami į pirmiau nurodytą reglamentavimą informuojame, kad esamiems ir buvusiems savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir darbuotojams – pretendentams į savanorius ugniagesius, dalyvaujančius gesinant gaisrus, išklausyti įvadinio mokymo kurso ir išlaikyti egzamino nereikia.

5. Kreipimesi nurodyta, kad priėmus naująjį Statutą daugumai ugniagesių liko anksčiau nustatyti pareiginės algos koeficientai, kurie neatitinka nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Statuto redakcijoje nustatytų pareiginės algos koeficientų. Susivienijimo nuomone, tai, kad Šiaulių APGV dirba 80 procentų pareigūnų, kurių pareiginės algos koeficientai neatitinka galiojančiame Statute nustatytų pareiginės algos koeficientų, reiškia, kad šiems pareigūnams neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis.

Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto  pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimą, 8 ir 9 dalimis, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymui, kiekvienam pareigūnui buvo nustatoma jo gautos pareiginės algos su priedu už kvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga, kuri galėjo nesutapti su apskaičiuotąja pagal Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus, iki Statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Pareigūnui taikytinas pareiginės algos koeficientas buvo apskaičiuojamas pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją padalinus iš Įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

Atsižvelgdami į tai informuojame, kad, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Statutui, visų pareigūnų pareiginės algos koeficientai buvo perskaičiuoti vadovaujantis pirmiau nurodytu reguliavimu, todėl Kreipimesi paminėta situacija, kai Šiaulių APGV dirba nemažai pareigūnų, kurių pareiginės algos koeficientai neatitinka galiojančiame Statute nustatytų pareiginės algos koeficientų, yra teisėta, nes atitinka pirmiau nurodyto įstatymo 3 straipsnio 9 dalį.

PAGD informavo, kad PAGD ir jam pavaldžiose įstaigose per 2016 m. pareigūnų neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą ir 2017 m. kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą 1752 pareigūnai (t. y. apie 51 proc. visų PAGD ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų) įvertinti labai gerai ir jiems nustatyta nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal Statuto priede nustatytus pareiginės algos koeficientus. Dar iki 20 pareigūnų buvo perkelti į aukštesnes pareigas ir jų pareiginės algos koeficientai taip pat atitinka Statuto priede nustatytus koeficientus.

Kreipimesi paminėta situacija dėl pareigūnų pareiginių algų koeficientų nustatymo skiriant pareigūnus į aukštesnes pareigas, kai išlieka beveik nepakitęs jo darbo užmokestis, kuris mažai skiriasi nuo jam pavaldžių pareigūnų darbo užmokesčio, yra žinoma. Informuojame, kad VRM sudarytoje darbo grupėje, kurios veikloje dalyvauja ir profesinių sąjungų atstovai, rengiamas Statuto pakeitimo įstatymo projektas. Rengiamais pakeitimais numatoma didinti vidaus tarnybos sistemos patrauklumą, pareigūnų darbo užmokestį, spręsti su darbo laiko ir budėjimo reglamentavimu susijusius klausimus ir kt.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

 

Vidaus reikalų viceministras

Česlovas Mulma

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje (toliau – ministerija) išnagrinėtas Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo kreipimasis dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčio problematikos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programoje numatyta nuosekliai kasmet didinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį, siekiant, kad jis, lyginant su 2016 metais, iki 2020 metų padidėtų 30 proc. Atsižvelgdama į tai, ministerija buvo parengusi ir Vyriausybei pateikusi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 10, 11, 22, 25, 26, 28, 30, 37, 38, 39, 44, 47, 60 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), kuriuo buvo siūloma didinti pareigūnų darbo užmokestį ir spręsti kitas vidaus tarnybos sistemai aktualias problemas. Atsižvelgiant į tai, kad Projektui įgyvendinti prireiktų nemažai papildomų valstybės biudžeto lėšų, o Vyriausybės 2017 m. balandžio 19 d. pasitarimo protokole Nr. 15 nurodyta, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytiems darbams, išskyrus Vyriausybės prioritetinius darbus, reikalingos lėšos turi būti planuojamos 2018–2020 metų strateginių veiklos planų projektuose, perskirstant lėšas ir ieškant vidinių efektyvumo didinimo rezervų, Projektas svarstytas nebuvo ir Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. pasitarimo protokolu Nr. 35 ministerijai pavesta parengti įstatymo, reglamentuojančio ne tik ministerijos, bet ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnų darbo apmokėjimą, projektą. Rengiant šį projektą bus  siekiama  nustatyti teisines prielaidas, sudarančias galimybę didinti pareigūnų darbo užmokestį.

Taip pat pažymėtina, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vykdo struktūrines reformas ir imasi kitų priemonių, didinančių veiklos efektyvumą, o sutaupytas lėšas skiria pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, aprūpinti būtinomis darbo priemonėmis, gerinti darbo sąlygas ir kt. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos  pradeda struktūrines pertvarkas, siekdamas optimizuoti departamento ir jam pavaldžių įstaigų struktūras, valdomą nekilnojamąjį turtą ir turimos technikos parką. 2018 m. numatoma sutaupyti apie 1,90 mln. Eur, 2019 m. apie 1,85 mln. Eur ir 2020 m. apie 1,5 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, kurios bus skiriamos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir jų darbo sąlygoms gerinti.

Vidaus reikalų viceministras

Česlovas Mulma

„Girdėjau, kad stipriausias Lietuvos ugniagesys nuėjo dirbti į policiją“, – Teisės ir teisėtvarkos komitete trečiadienį apgailestavo Seimo narys Vitalijus Gailius. Seime susirinkę ugniagesių profsąjungų atstovai diskutavo su Vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriumi Kęstučiu Lukošiumi dėl PAGD ateities ir vykdomų reformų. Pagrindinė ugniagesių keliama problema – maži atlyginimai, dažnai nesiekiantys ir 500 eurų. E.Misiūnas pritarė, kad skirtumai tarp policijos pareigūnų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų ir ugniagesių atlyginimų yra nenormalūs. „Negali vidaus reikalų sistemoje taip skirtis atlyginimas. Gali skirtis 10 proc., 20 proc., bet negali būti 50 proc. skirtumas“, – sako ministras. K.Lukošiaus teigimu, šiuo metu daroma pertvarka, atleidžiami departamento ir valdybų direktorių pavaduotojai, mažinamas administracinis aparatas. Jis žada, kad vien ši optimizacija kitąmet padės sutaupyti 1,9 mln. Eur, o dėl to ugniagesiams atlyginimas „į rankas“ padidės bent 25 Eur. „Prašome papildomų pinigų, kad reikšmingiau galima būtų padidinti atlyginimus“, – priduria PAGD vadovas. Šiuo metu PAGD papildomai prašo 17 mln. Eur, tačiau vilties, kad šis prašymas bus įgyvendintas, nėra. Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ministro Eimučio Misiūno vizitas migracijos departamente Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ministro Eimučio Misiūno vizitas migracijos departamente E.Misiūnas džiaugiasi pagaliau vykdomomis pertvarkomis. Jis pastebi, kad reforma padėjo atsigauti policijai, šia linkme eina ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. „O PAGD reformas pradėjo tik atėjus naujam vadovui. Policija praėjusiais metais optimizuodama administracinį aparatą sutaupė 7 mln. eurų ir sudarė sąlygas pakelti darbo užmokestį. Jūs nesutaupėte nieko, todėl nebuvo sąlygų kelti darbo užmokestį“, – aiškino E.Misiūnas. Ministras sako, kad kitų metų biudžeto projekte ugniagesių atlyginimų didinimui numatyta 1,173 mln. Eur. Jis taip pat išreiškė viltį, kad Seime priimant biudžetą ugniagesiams bus skiriama daugiau lėšų. Piktinasi komunikacijos stoka Profsąjungų atstovai komitete kalbėjo, kad džiaugiasi pertvarkomis, tačiau nėra patenkinti PAGD komunikacija. Anot jų, K.Lukošius neinformuoja apie vykdomas reformas ir atleidimus. „Nesitariama net su valdybų viršininkais. Aš klausiau Kauno, Šiaulių valdybos viršininkų, jie nieko nežino. Nešnekama su jais, nešnekama su profsąjungomis. Mes nežinome, kas kaip bus. Mūsų profesinės sąjungos nereikalingos, jos nekviečiamos“, – piktinosi Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas. Taip pat skaitykite: Eimutis Misiūnas 1000 eurų į rankas žada visiems pareigūnams, bet ne valstybės tarnautojams Ugniagesiai perspėja: jei nebus didinamas finansavimas, skelbs bado akciją Tačiau K.Lukošius atkirto, kad tai tikrai nėra tiesa: „Su visais žmonėmis, ką tai liečia, buvo fiziškai susitikta, jiems viskas pristatyta ir apšnekėta“. „Gal nelaimingi žmonės dirbantys pavaduotojais, jie gaisrų negesina, dirba kabinetuose, gerai uždirba, gal ir nemalonu jiems. Bet tų ugniagesių, kurie gesina ugnį, nebuvo atleista nė vieno. Reikia žiūrėti, ar reikia tiek vadovų“, – pridūrė K.Lukošius. Komiteto narė Irena Degutienė ironizavo, kad tokios situacijos Seime dar nematė. „Seime dar negirdėjau, kad spręstume klausimus, kai žinyba nesusišneka su savo darbuotojais ir todėl eina į Seimą. Čia yra didelis nesusikalbėjimo veiksnys“, – rėžė Seimo narė. Ji svarstė, kad komunikacijos problema greičiausiai kyla, nes ugniagesių profsąjungų šiuo metu yra per daug ir jos nepakankamai bendrauja tarpusavyje.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/e-misiunas-skirtumai-tarp-ugniagesiu-ir-policininku-atlyginimu-nenormalus-59-865988

2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė patvirtino 2018-2020 metų LRV programos įgyvendinimo planą, kur didelis dėmesys skiriamas Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimui. Vyriausybė įsipareigojo siekti, kad nuosekliai būtų didinamas Vidaus tarnybos pareigūnų kasmetinis darbo užmokestis, kad pareigūnai būtų aprūpinami specialiosiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių priemonėmis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas), įvertinęs lėšų poreikį Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų priemonių, susijusias su departamento vykdomomis funkcijomis, įgyvendinimui bei atsižvelgdamas į valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos finansavimą ir materialinio aprūpinimo būklę bei įvertinęs esančia padėtį 2017 m. teikiant informaciją 2018-2020 m. valstybės biudžeto rengimui  pateikė realų lėšų poreikį 2018-2020 m., kuris sudaro 41 078,6 tūkst. eurų.

Departamentas informuoja, kad siekiant 2018 m. užtikrinti tinkamą pavestų funkcijų vykdymą bei siekiant įgyvendinti minimaliai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas departamentui 2017 metams papildomas minimalus lėšų poreikis sudaro 17 620 tūkst. eurų.