Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – Profesinių sąjungų susivienijimas) kreipiasi į Jus dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) statutinių darbuotojų veiklos ir šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo bei problematikos, o taip pat finansavimo klausimų.
PAGD direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas 2016 metų gruodžio 13 dieną pasirašė įsakymą Nr. 1-421 dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1-154 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“ pakeitimo. Šiame įsakyme nurodyta, kad keičiamas 3.1. papunktis, kuriame teigiama, kad – „nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdantiems Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų (išskyrus Bendrojo pagalbos centro) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbantiems pamainomis taikoma vieno mėnesio suminė darbo laiko apskaita“.
Praktikoje šiuo metu taikoma vieno mėnesio suminė darbo laiko apskaita yra ydinga ir probleminė dėl Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 37 straipsnio 3 punkte įtvirtintos teisės pasirinkti suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmės. Taip teigiame, nes PAGD pavaldume esančiose įstaigose budi keturios pamainos. Pamaina trunka 24 val. ir mėnesio eigoje pamainos viršija arba nepilnai išdirba nustatytas valandas. Abiem šiais atvejais kyla daug nepatogumų perskirstant pajėgas, sprendžiant klausimus dėl darbo apmokėjimo ar kompensavimo išeiginėmis dienomis. Tokios problemos neiškiltų jei būtų taikoma trijų, keturių ar net dviejų mėnesių suminė darbo laiko apskaita.
PAGD pavaldžiose įstaigose dirbantys statutiniai viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnai yra nepatenkinti šiuo metu taikoma praktika, kuomet pareigūnai budi namuose. Lietuvos apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos yra pasitvirtinusios tvarkos aprašus, kuriuose nurodyta, kad pareigūnams budintiems namuose bus apmokama tik už faktiškai dirbtus darbus. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintame Šiaulių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje gautos informacijos apie galimas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus patikrinimo organizavimo tvarkos apraše teigiama, kad sudaromi pareigūnų, tikrinančių gautą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus grafikai pateikiami Bendrojo pagalbos centro teritoriniam padaliniui, o išvykus budinčiam pareigūnui ne tarnybos metu, turi būti fiksuojama jo darbo trukmė ir apmokama pagal faktiškai dirbtą laiką. Tačiau apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose yra nusistovėjusi praktika, kuomet pareigūnams budėjimo grafikai sudaromi savaitėmis ir budintys ne tarnybos metu asmenys privalo būti budimame režime, o tai yra tolygu darbui, tačiau už šį darbą yra nemokama. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.
PAGD pavaldžiose įstaigose nesuderinta bendra personalo etatų politika. Pavyzdžiui, Priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, kurių aptarnaujamose teritorijose yra panašus skaičius gyventojų (Biržai, Gargždai, Lazdijai ir t.t.), etatų skaičius nevienodas. Tokia situacija PAGD pavaldžiose institucijose sukelia papildomą įtampą, leidžia galvoti, kad tam tikros įstaigos yra išskirtinės ir privilegijuotos, be to kyla ginčų dėl finansavimų skyrimo.
PAGD dažnai akcentuoja savanorystės klausimą, tačiau apart to, kad iki šiol nėra tinkamai suderinti teisės aktai, reglamentuojantys savanorystę, dar iškilo ir problema tiems darbuotojams, kurių darbo stažai yra nuo 10 metų ir daugiau. Šios kategorijos darbuotojai yra profesionalai, tačiau norėdami tapti savanoriais, negalėtų jais būti, nes neturi ugniagesio pažymėjimo.
Visiškai nesuprantama situacija yra susidariusi dėl pareigūnų pareiginės algos koeficientų. Priėmus naująjį Vidaus tarnybos statutą, daugumai ugniagesių liko senieji pareiginės algos koeficientai, kurie neatitinka pareiginės algos „šakučių“. Pavyzdžiui, Šiaulių APGV dirba 80 procentų pareigūnų, kuriems neatitinka pareiginės algos koeficientai pagal naująjį Vidaus tarnybos statutą, o tai reiškia, kad ugniagesiams neteisingai skaičiuojami darbo užmokesčiai. Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 4 punkte numatoma tik tai, kad pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat pagal šio statuto 20 straipsnio 1 ir 3 dalis, nustatoma pareiginė alga pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet didesnė negu jo iki paskyrimo gauta pareiginė alga. Šiuo atveju, kai pareigūnas paskiriamas į aukštesnes pareigas dažniausiai gauna mažesnį darbo užmokestį nei jo pavaldiniai ir tai yra absurdiška. Atitinkamai didėja atotrūkis tarp ugniagesių ir policijos pareigūnų, kas skatina disproporcija ir didelį nepasitenkinimą
Kreipiamės į Jus reikalaudami kuo skubiau, per pačius trumpiausius terminus pašalinti teisės aktų nesuderinamumus, įpareigoti PAGD peržiūrėti pareigūnų atlyginimo didinimo sistemą kad nebūtų toks didelis atotrūkis lyginant su kitais Vidaus reikalų ministerijos statutiniais padaliniais.
Apie priimtus sprendimus prašome Jūsų informuoti elektroniniu paštu algislis@gmail.com .
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių
sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas