Spalio 19 d., antradienį, ugniagesių gelbėtojų atstovai, priklausantys Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai, susitiko su vidaus reikalų viceministru Vitalij Dmitrijev. Iš per susitikimą aptartų klausimų svarbiausi du – 1) savivaldybių ugniagesių gelbėtojų ekipažų papildymas nauju etatu bei jo finansavimas ir 2) trūkstamos lėšos naujų gaisrinių statybai.
Kaip paaiškina Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas, gesinti gaisrų dažnai važiuoja per mažai ugniagesių, kas yra ne tik sudėtinga užduotis, bet ir pavojinga.
„Nors žadėta, kad į iškvietimus važiuos mažiausiai du žmonės, vis dar per dažnai gaisrus gesinti tenka vienam ugniagesiui. Tai ne tik sunku, bet ir sugaišina daugiau laiko“, - paaiškina jis.
Ši problema savivaldybėse seniai žinoma, todėl papildomo – dešimto – etato steigimas jau seniai pribrendęs reikalas. Iš dabartinių aplinkybių galima tikėtis, kad pagaliau tai pavyks padaryti.
Klaipėdos rajono SPT atstovas Artūras Veselis prideda dar vieną svarbų aspektą: planuojama savivaldybių ugniagesių finansavimo peržiūra. „Norima padaryti taip, kad jie į savivaldybes gautų lėšas tiesiai iš Vidaus reikalų ministerijos. Tai atneštų daugiau skaidrumo ir, kai yra mažiau etapų, lengviau surasti, kur yra problema, jei ugniagesių gelbėtojų nepasiekia visa skirta suma (kas nutinka)“, – teigia jis.
Remontuoti ar statyti iš naujo?
Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius pasakoja apie kitą problemą, aptartą per susitikimą, – prastą gaisrinių būklę. Istorija, kaip užstrigusi plokštelė – „trūksta pinigų“.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skaičiuoja, kad jam tinkamai dirbti papildomai reikia 9,5 mln. eurų. Deja, šviečiasi tik apie 6 mln. eurų papildomo finansavimo. Ką tai reiškia naujų gaisrinių statybai ar senų tvarkymui nesunku suprasti.
„Nors kitiems metams jau numatyti naujų gaisrinių projektai Kuršėnuose, Lentvaryje, Rokiškyje ir kitur, profesines sąjungas pasiekė žinios, kad naujoms statyboms Vyriausybė neketina skirti pinigų“, – sako J. Pocius. - Mes ir paklausėme viceministro, ar tikrai tikslinga griūvančiai gaisrinei tvarkyti stogą: gal verčiau statyti naują pastatą?“
Ugniagesiai gelbėtojai pabrėžia, kad ugniagesiai gelbėtojai ilgai dirba prastomis sąlygomis, nors atlieka ypatingos svarbos misiją visuomenėje. Deja, nei naujai infrastruktūrai, nei senos atnaujinimui, o tuo labiau ugniagesių atlyginimams ar jų skatinimui, nė iš tolo neskiriama pakankamai lėšų.
Senas bėdas pildo naujos
Ugniagesių atstovai sveikina VRM atvirumą kalbėtis, tačiau akcentuoja, kad dabartinė padėtis jų netenkina. Nors dažnai girdimos vilties teikiančios kalbos, tai dažniausiai netampa realiais darbais, nepateikiama konkrečių terminų, iki kurių turėtų būti pasiekti vienokie ar kitokie pokyčiai. „Susitikimai susitikimais, bet norime bent vieno įgyvendinto plano“, – pabrėžia jie.
Taip pat, kaip prideda A.Lisauskas, tarnyba stipriai kenčia dėl viešųjų pirkimų, o ypač įvairių atidėjimų.
„Jei prireikia dvejų metų, kad nupirktum šalmus ugniagesiams, situacija aiškiai absurdiška, – prideda A.Lisauskas. – Dabar kita aktuali problema, kad kitąmet privalome nupirkti kelias dešimtis priešgaisrinių automobilių, kitaip galime netekti ES finansavimo. Skirtas laikas tam buvo pakankamas – 2020-2023 m., bet su dabartine viešųjų pirkimų situacija, niekada negali būti tikras, ar viskas pavyks, kaip turėtų.“
LTPF
Vaiva Sapetkaite