Naujienos

Apie priešgaisrinę tarnybą

Klaipėdos rajone irgi galėjo įvykti toks įvykis kaip Vilkaviškio rajono Vištyčio miestelyje, kai į nuosavame name kilusį gaisrą ugniagesių susidėvėjusį, morališkai pasenusį gaisrinį automobilį stūmė patys miestelio gyventojai ir laiku nesuteikus pagalbos, gaisre žuvo žmogus. Šis įvykis nuskambėjo per visą respubliką ir parodė tikrąjį savivaldybių ugniagesių gyvenimą – susidėvėjusios rusiškos gaisrinės mašinos (38 – 40 m. senumo), garažai ir pagalbinės patalpos prašosi kuo skubiausio remonto, ugniagesiai dirba su susidėvėjusia darbine ir kovine apranga bei avalyne, nes valstybės skirtų dotacijų apie 90 procentų panaudojama atlyginimams ir socialiniam draudimui. Likę 10 procentų dotacijų gaisrinių mašinų išlaikymui, darbo priemonių įsigijimui, ugniagesių draudimui, mokymams ir t.t. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas finansavimą turėtų skirti pagal patvirtintą skaičiavimo metodiką, bet skiriamų dotacijų kiekvienais metais gauname vis mažiau. Tai – tiesioginis kaimo ugniagesių komandų žlugdymas.

Panaši situacija buvo ir mūsų rajone iki 2014 m., kai ugniagesių komandas lankėme su Savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku, jo pavaduotoja Rūta Cirtautaite, tarybos nariais Regina Kernagiene bei Česlovu Tarvydu. Įvertinus esamą situaciją, buvo paruoštas 3 m. planas einamųjų remonto darbų atlikimui, panaudotų šiuolaikiškų gaisrinių mašinų, ugniagesių kovinės ir darbinės aprangos, avalynės įsigijimui. Seimo nario Petro Gražulio dėka į savivaldybę pokalbiui atvyko buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis, Lietuvos Priešgaisrinės saugos asociacijos prezidentas Vytas Kaziliūnas ir jo pavaduotojas Laimis Tubis. Šis ir panašūs susitikimai ir pokalbiai apie ugniagesių darbo ir poilsio sąlygas davė rezultatų ir šiandien norisi pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir tarybos narių pritarimu, skiriant lėšas taip reikalingas gyventojų saugumui užtikrinti, galime sakyti, kad Klaipėdos rajone galima ne tik geriau gyventi, bet ir saugiau jaustis. Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos atsinaujina: komandose atlikti einamieji garažų ir pagalbinių patalpų remonto darbai, Priekulės, Endriejavo, Plikių ugniagesių komandoms nupirktos panaudotos, tačiau geros būklės, šių dienų reikalavimus atitinkantys gaisriniai automobiliai. Priekulės ir Girkalių ugniagesių komandų patalpos prijungtos prie bendros vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, pakeistos trijų garažų medinės durys pakeliamais vartais, pakeisti keturi susidėvėję kieto kuro katilai, prie keturių ugniagesių komandų pastatų pastatytos malkinės, atnaujinta kovinė ir darbinė apranga, avalynė. Vyko ugniagesių mokymai ugniagesio kvalifikaciniam pažymėjimui gauti, pirmos pagalbos teikimo ir darbo saugos mokymai. Nuo 2014 m. ugniagesiai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Kartu su Gargždų priešgaisrine tarnyba atliekame mokomąsias pratybas, dalyvaujame prevencinėse akcijose, tobuliname ugniagesių pasiruošimą tikrindami jų teorines žinias. Klaipėdos rajono savivaldybės ugniagesiai praktines ir teorines žinias pritaiko gesinant gaisrus, saugant gamtą, gyventojų namus . Savivaldybės ugniagesių komandos pagal išvykimų skaičių teikti pagalbą yra vieni iš lyderių Lietuvoje (per 2016 m - 508 išvykimų, nes Klaipėdos rajonas – pajūrio kraštas, dažniau pasitaiko audrų, potvynių. Taip pat į jūros uostą ir Palangą vyksta nuolatinis didelis transporto srautas, tad daugiau įvairių įvykių. Rajone įsikūrę didžiausi kolektyviniai sodai, kuriuose dalis gyventojų stokoja gyvenimo įgūdžių, tad dėl tokio gyvenimo būdo kyla daug gaisrų ir kitokių nelaimių.

Ugniagesybos srityje rajone daug darbų padaryta, bet dar daug jų reikia atlikti: gerinti ugniagesių darbo ir buities sąlygas, spręsti klausimą dėl jų mažų atlyginimų, nes mes kitaip nepritrauksime jaunesnių darbuotojų. Trims ugniagesių komandoms nupirktos panaudotos, šių dienų reikalavimus atitinkanti technika, tačiau dar reikia pakeisti susidėvėjusius automobilius Girkalių ugniagesių komandoje (turi ZIL 131 – 1981 m.), Agluonėnų (IVECO – 1983 m.), Veiviržėnų (GAZ 66 – 1986 m.). Būtina pakeisti Priekulės, Endriejavo, Agluonėnų gaisrinių pastatų susidėvėjusią stogų dangą, sutvarkyti sutrūkinėjusias pastatų sienas, užbaigti geodezinius matavimus, kad galėtume sutvarkyti aplinką. Visus sprendžiamus klausimus deriname su mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite, kuri ne kartą lankėsi ugniagesių komandose ir puikiai žino ko trūksta komandoms. Tikimės, kad ir toliau savivaldybės taryba skirs lėšų minėtų darbo priemonių įsigijimui, pastatų remontui, transporto priemonių įsigijimui.

Savanorystė – geras ir siektinas dalykas, tačiau kol kas nematome galimybių, kaip ją dabartiniame tuštėjančiame ir senstančiame kaime įgyvendinti. Savanoris turi ateiti savo noru, motyvuotas dirbti. Ugniagesys savanoris – išskirtinis savanoris, neprilyginamas bet kokiai kitai savanorystei, nes ši savanorystė yra reikalaujanti būti fiziškai pasirengus dirbti atsakingą ir pavojingą gyvybei darbą. Neatsiradus norinčių savanoriauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovai darė spaudimą jau dirbantiems ugniagesiams, kad jie būtų savanoriais. Tad savanorystė veikė tik formaliai. Buvo siekiama retinti kaimuose ir miesteliuos dirbančių ugniagesių tinklą, nederinant nei su savivaldybėmis, kurioms yra deleguota ši funkcija, nei su pačiomis tarnybomis, nei su pačiais ugniagesiais. Taip pat Departamento planuose buvo mažinti komandose dirbančių ugniagesių skaičių (juos pakeičiant savanoriais). Savanorius ugniagesius būtų reikėję apdrausti, aprengti kovine ir darbine apranga, mokėti už dalyvavimą įvykiuose, transporto išlaidas. Dabar visa ši reforma pristabdyta, nes prievartinė savanorystė nepasiteisino. Rajone buvo 30 priverstinų savanorių (jau dirbantys ugniagesiai), kurių dauguma šiuo metu šių pareigų atsisakę, nes beveik visi iš jų turi kitus darbus, likusį laiką skiria šeimai. Savivaldybė nepritarė šiai valstybės Departamento pozicijai dėl komandose dirbančių ugniagesių skaičiaus mažinimo. Tam nepritarė ir Savivaldybių bei Priešgaisrinės saugos asociacijos, profsąjunga, patys ugniagesiai. Tokia kaimo ugniagesybos sistemos reforma žlugo, kitose savivaldybėse atleisti ugniagesiai jau grįžta į šias pareigas, vėl atkuriamos ugniagesių komandos. Laimėjo ne tik ugniagesiai, bet ir visa visuomenė.

Manau, kad tikri savanoriai iš bendruomenės kaip pagalbininkai ugniagesių komandoms tikrai reikalingi kai dega miškai, durpynai, didesni žolės plotai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.
 

Klaipėdos rajono Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas