Vidaus reikalų ministerijoje (toliau – VRM) gautas ir išnagrinėtas Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – Susivienijimas) 2017 m. kovo 7 d. kreipimasis Nr. Lv-01 (toliau – Kreipimasis), kuriame keliami klausimai dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (toliau – PAGD) pareigūnų veiklos ir šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo ir problematikos, taip pat finansavimo klausimų. Atsižvelgdami į PAGD raštu pateiktą informaciją, teikiame šią informaciją dėl Kreipimesi keliamų klausimų.
1. Kreipimesi nurodyta, kad, vadovaujantis PAGD direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-421, PAGD ir jam pavaldžiose įstaigose nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdantiems PAGD ir jam pavaldžių įstaigų (išskyrus Bendrąjį pagalbos centrą) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (toliau – pareigūnai), dirbantiems pamainomis, taikoma vieno mėnesio suminė darbo laiko apskaita. Taip pat nurodoma, kad vieno mėnesio suminė darbo laiko apskaita yra ydinga ir probleminė, nes kyla daug nepatogumų perskirstant pajėgas, sprendžiant klausimus dėl darbo apmokėjimo ar kompensavimo poilsio dienomis, ir tokios problemos neiškiltų, jei būtų taikoma dviejų, trijų ar keturių mėnesių suminė darbo laiko apskaita.
Informuojame, kad, vadovaujantis PAGD direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1-68 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1-421 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“, nuo 2017 m. balandžio 1 d. nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdantiems PAGD ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, dirbantiems pamainomis, taikoma trijų mėnesių (vieno ketvirčio) suminė darbo laiko apskaita.
2. Kreipimesi keliamas klausimas dėl PAGD pavaldžiose įstaigose nusistovėjusios praktikos dėl dirbančių vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnų, kuriems už budėjimą namuose neapmokama, o apmokama tik už faktiškai dirbtus darbus, kai toks ne tarnybos metu iškviestas pareigūnas tikrina gautą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus.
Susivienijimas pateikė informaciją, kad apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose yra patvirtinti tvarkos aprašai, kuriuose nustatyta, kad namuose budintiems pareigūnams apmokama tik už faktiškai dirbtus darbus. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Šiaulių APGV) viršininko 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintame Šiaulių APGV gautos informacijos apie galimas nusikalstamas veikas ar kilusius gaisrus patikrinimo organizavimo tvarkos apraše nustatyta, kad sudaromi pareigūnų, tikrinančių gautą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir kilusius gaisrus, grafikai pateikiami Bendrojo pagalbos centro teritoriniam padaliniui, o išvykus budinčiam pareigūnui ne tarnybos metu, turi būti fiksuojama jo darbo trukmė ir apmokama pagal faktiškai dirbtą laiką. Kreipimesi taip pat nurodyta, kad apskričių priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose yra nustovėjusi praktika, kai pareigūnų budėjimo grafikai sudaromi savaitėmis, ir budintys ne tarnybos metu pareigūnai privalo būti budimame režime, kad juos galima būtų iškviesti atlikti tam tikrus veiksmus (patikrinti gautą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ir kilusius gaisrus).
PAGD pateikė informaciją, kad vadovaujantis apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų viršininkų nustatyta tvarka taikoma tokia darbo organizavimo forma, kai pareigūnai neskiriami budėtojais pagal budėjimo grafikus, o skiriami atsakingais už informacijos apie galimas nusikalstamas veikas ir kilusius gaisrus rinkimą per atitinkamą laikotarpį. Tokia funkcija nustatyta pareigūnų, skiriamų atsakingais, pareigybių aprašymuose; sudaromuose atsakingų pareigūnų grafikuose nėra iš anksto aptarta pareigūno buvimo vieta; išvykimas į įvykio vietą vykdomas ne tik laisvu nuo tarnybos metu; atsakingu pareigūnas skiriamas ilgesniam laikui nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatytas budėjimo laikas.
Įvertinus Kreipimesi ir PAGD pateiktą informaciją konstatuotina, kad:
1) yra iš anksto patvirtintas grafikas – pareigūno laisvas nuo tarnybos laikas;
2) pagal iš anksto nustatyta grafiką laisvu nuo tarnybos metu iškviestas pareigūnas turi atvykti ir atlikti neatidėliotinus veiksmus (pvz., atlikti neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą);
3) pagal iš anksto patvirtintą grafiką nustatytu laiku pareigūnas turi būti pasirengęs atvykti atlikti nustatytus neatidėliotinus veiksmus, t. y. jam taikomi tam tikri apribojimai;
4) nors nenurodyta konkreti pareigūno buvimo vieta (pvz., namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, kaip nustatyta Statuto 39 straipsnio 1–2 dalyse), tačiau faktiškai pagal grafiką nustatytu laiku pareigūnas turi būti tarnybos vietovės vietoje arba arti jos, kad iškviestas galėtų atvykti atlikti nustatytus neatidėliotinus veiksmus.
Atsižvelgdami į tai manome, kad pareigūno skyrimas atsakingu už informacijos rinkimą ir įpareigojimas jam pagal nustatytą grafiką ne tarnybos metu atvykti atlikti tam tikrus veiksmus (rinkti informaciją apie galimas nusikalstamas veikas ir kilusius gaisrus) savo esme yra budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, nustatytas Statuto 39 straipsnyje. Toks budėjimo namuose laikas, vadovaujantis Statuto 39 straipsniu, turi būti prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko (faktiškai atliekamų veiksmų laikas – darbo laikui), todėl turi būti apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareigūnams neapmokama už jų faktinį budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką, neatitinka Statuto 39 straipsnio nuostatų. Be to, toks budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, kreipsimės į PAGD vadovybę įpareigodami spręsti susidariusią situaciją dėl netinkamo Statuto 39 straipsnio nuostatų taikymo, siekdami užtikrinti, kad už faktinį budėjimo laiką pareigūnams būtų apmokama teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Kreipimesi nurodyta, kad PAGD pavaldžiose įstaigose nesuderinta bendra personalo pareigybių politika, nes priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose (toliau – PGT), kurių aptarnaujamose teritorijose yra panašus gyventojų skaičius (Biržai, Gargždai, Lazdijai ir t. t.), pareigybių skaičius nevienodas. Susivienijimo nuomone, tokia situacija PAGD pavaldžiose įstaigose sukelia papildomą įtampą, leidžia galvoti, kad tam tikros įstaigos yra išskirtinės ir privilegijuotos, be to, kyla ginčų dėl finansavimo skyrimo.
Informuojame, kad, Vidaus reikalų pareigūnų registro 2017 m. balandžio 21 d. duomenimis, Kreipimesi paminėtose PGT įsteigtų pareigybių ir užimtų pareigybių skaičius yra maždaug vienodas: Biržų PGT – 41 įsteigta pareigybė ir 37 užimtos pareigybės, Gargždų PGT – 41 įsteigta pareigybė ir 37 užimtos pareigybės, Lazdijų PGT – 38 įsteigtos pareigybės ir 36 užimtos pareigybės. PADG nurodė, kad pareigybės PAGD pavaldžiose įstaigose steigiamos atsižvelgiant į Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“, nustatytus minimalius budinčių pamainų sudėties reikalavimus ir įvertinant turimą techniką bei esamas sąlygas budinčioms pamainoms.
4. Kreipimesi teigiama, kad nėra tinkamai suderinti teisės aktai, reglamentuojantys savanorystę, ir kad iškilo problema tiems darbuotojams, kurių darbo stažas daugiau kaip 10 metų, nes jie norėtų tapti savanoriais ugniagesiais, tačiau to negali padaryti, nes neturi ugniagesio pažymėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 182 straipsnio 7 dalimi (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1330 redakcija), savanorių ugniagesių įvadinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimo kursus (mokymus ir (ar) pratybas) organizuoja savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ar kitas šios savanoriškos veiklos srities organizatorius. Pretendentas į savanorius ugniagesius, dalyvaujantis gesinant gaisrus, išklauso įvadinio mokymo kursą ir išlaiko egzaminą. Tai netaikoma esamiems ir buvusiems savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir darbuotojams. Savanoriams ugniagesiams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir periodiškumu organizuojami kvalifikacijos tobulinimo kursai (mokymai ir (ar) pratybos). Atsižvelgdami į pirmiau nurodytą reglamentavimą informuojame, kad esamiems ir buvusiems savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir darbuotojams – pretendentams į savanorius ugniagesius, dalyvaujančius gesinant gaisrus, išklausyti įvadinio mokymo kurso ir išlaikyti egzamino nereikia.
5. Kreipimesi nurodyta, kad priėmus naująjį Statutą daugumai ugniagesių liko anksčiau nustatyti pareiginės algos koeficientai, kurie neatitinka nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Statuto redakcijoje nustatytų pareiginės algos koeficientų. Susivienijimo nuomone, tai, kad Šiaulių APGV dirba 80 procentų pareigūnų, kurių pareiginės algos koeficientai neatitinka galiojančiame Statute nustatytų pareiginės algos koeficientų, reiškia, kad šiems pareigūnams neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis.
Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimą, 8 ir 9 dalimis, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymui, kiekvienam pareigūnui buvo nustatoma jo gautos pareiginės algos su priedu už kvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga, kuri galėjo nesutapti su apskaičiuotąja pagal Statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus, iki Statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Pareigūnui taikytinas pareiginės algos koeficientas buvo apskaičiuojamas pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją padalinus iš Įstatymo įsigaliojimo metu taikomo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.
Atsižvelgdami į tai informuojame, kad, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Statutui, visų pareigūnų pareiginės algos koeficientai buvo perskaičiuoti vadovaujantis pirmiau nurodytu reguliavimu, todėl Kreipimesi paminėta situacija, kai Šiaulių APGV dirba nemažai pareigūnų, kurių pareiginės algos koeficientai neatitinka galiojančiame Statute nustatytų pareiginės algos koeficientų, yra teisėta, nes atitinka pirmiau nurodyto įstatymo 3 straipsnio 9 dalį.
PAGD informavo, kad PAGD ir jam pavaldžiose įstaigose per 2016 m. pareigūnų neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą ir 2017 m. kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą 1752 pareigūnai (t. y. apie 51 proc. visų PAGD ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų) įvertinti labai gerai ir jiems nustatyta nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal Statuto priede nustatytus pareiginės algos koeficientus. Dar iki 20 pareigūnų buvo perkelti į aukštesnes pareigas ir jų pareiginės algos koeficientai taip pat atitinka Statuto priede nustatytus koeficientus.
Kreipimesi paminėta situacija dėl pareigūnų pareiginių algų koeficientų nustatymo skiriant pareigūnus į aukštesnes pareigas, kai išlieka beveik nepakitęs jo darbo užmokestis, kuris mažai skiriasi nuo jam pavaldžių pareigūnų darbo užmokesčio, yra žinoma. Informuojame, kad VRM sudarytoje darbo grupėje, kurios veikloje dalyvauja ir profesinių sąjungų atstovai, rengiamas Statuto pakeitimo įstatymo projektas. Rengiamais pakeitimais numatoma didinti vidaus tarnybos sistemos patrauklumą, pareigūnų darbo užmokestį, spręsti su darbo laiko ir budėjimo reglamentavimu susijusius klausimus ir kt.
Dėkojame už bendradarbiavimą.
|
Vidaus reikalų viceministras |
Česlovas Mulma |